Septintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Stankutė nagrinėja trijų paauglėms skirtų periodinių leidinių – „Justės“, „Lukos“ ir „Mergaitės“ – kalbą. „Klausimų kraitelėje“ I. Mataitytė įvertina istorikų ir politologų terminą „vadizmas“ (plg. „autoritarizmas“): žodis peiktinas kaip hibridas, spėjama, semantinis vertinys iš rusų „вождизм“, bet iš lietuvių kalbos darybos sistemos neiškrinta; L. Pečkuvienė aiškina, kad su dalyviu „apgaubtas, -a“ tinka dviejų linksnių formos daiktavardžiai: kai norima pabrėžti priemonę – įnagininkas („viršūnė apgaubta debesimis“), kai daiktavardžiu įvardytasis suvokiamas kaip veikėjas – kilmininkas („šalis apgaubta debesų“, plg. „debesys apgaubė šalį“). A. Balašaitis pasakoja apie Konstantino Bajerčiaus ir Juozo Laboko darbus, kūrybą ir tragišką likimą Alytaus kalėjime. A. Vidugiris primena, kad prieš 100 metų (1913 m.) Borisas Larinas pirmąkart atvyko į Lietuvą ir susidomėjo lietuvių šnektomis, prieš 50 metų (1963 m.) organizavo pirmąją ekspediciją į buv. Samaros gubernijos Černapadinės sodžių, kur po 1863 m. sukilimo buvo ištremta daug lietuvių. 80-mečio proga sveikinama skyrybos vadovėlių bendraautorė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė Jadvyga Kareckaitė-Statkevičienė. Apžvelgiamos mokyklinės lituanistikos aktualijos, terminologijos renginiai...
Trečią mėnesį Registrų centras konsultuojamas dėl juridinių asmenų pavadinimų atitikties kalbos taisyklingumo reikalavimams. Atitinkančių lietuvių bendrinės kalbos normas pavadinimų dar šiek tiek padaugėjo, plg.: gegužės mėn. 52 proc., birželio mėn. 56 proc., liepos mėn. 60 proc. visų pavadinimų. Nelietuviški pavadinimai liepą sudarė tik 15 proc. visų gautų pavadinimų...
Šeštajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje V. Rudaitienė siūlo, kaip išvengti verstinių, dažniausiai iš anglų kalbos skolintomis reikšmėmis vartojamų žodžių „sėkmingas“, „turtingas“, „pakankamai“ ir kt.; I. Mataitytė recenzuoja Eugenijaus Ališankos knygą „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“; A. Dvylytė atsako į klausimus dėl juridinių asmenų pavadinimų, aiškina, kodėl kai kurie pavadinimai atmetami kaip neatitinkantys bendrinės kalbos normų; R. Hamada rašo apie veiksmažodį „mariotis“, plačiai vartojamą Punioje ir jos apylinkėse; „Kronikoje“ pasakojama apie Tarmių metų renginius...
Penktajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje daug apie knygas. A. Tučkienė nagrinėja pasakų veikėjų vardus: daugelis yra tradiciniai krikščioniški asmenvardžiai (Elenytė, Jonukas), bet esama ir kitokių asmenvardžių, ji išskiria asmenvardžius, kurie apibūdina veikėjų išorines savybes (Žaliabarzdis, Meškaausis, Juodelė), ir asmenvardžius, kurie apibūdina veikėjo būdo ypatybes, charakterio bruožus, būseną (Gerutis, Kvailutė, Akmens Pienas). P. Zemlevičiūtė paaiškina, kada vartoti terminą „knygos nugarėlė“ ir kada „viršelis“, kada „laida“ ir kada „leidimas“. R. Urnėžiūtė recenzuoja dvi amerikiečių rašytojos Kate’ės DiCamillo knygas vaikams. „Kronikos“ skyrelyje pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos skyrių renginius, skelbiamas LKD suvažiavimo dalyvių kreipimasis į valstybės vadovus dėl gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo.
Šiemet minime 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Paties sukilimo metu skelbti lietuviški atsišaukimai, XIX ir XX a. pradžios spauda, grožinė ir kitokia literatūra, prieškario kraštotyrininkų užrašyti senų žmonių atsiminimai ir žodynų medžiaga rodo, kad sukilimas ir sukilėliai lietuvių kalboje buvo vadinami įvairiai. Inga Mataitytė apžvelgia skolintus ir savus šio sukilimo pavadinimus: vaina, metiežas, buntmetis, pastanija; lenkmetis, karė, maištas, sumišimas...
Nuo 2013-05-20 iki 2013-05-24 VLKK konsultantai iš VĮ Registrų centro gavo 433 juridinių asmenų pavadinimus. Teigiamai įvertintų pavadinimų skaičius padidėjo (lietuvių bendrinės kalbos normas atitiko 57 proc. gautų pavadinimų).

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (G–K).

Ketvirtajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje Marcelijaus Martinaičio citata, kolegų atsisveikinimo žodis Panevėžio pedagogui, ilgamečiam Lietuvių kalbos draugijos nariui Antanui Raudžiui, VLKK rekomendacija dėl parlamentų lietuviškų pavadinimų ir kt. Šiemet minint 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines I. Mataitytė peržvelgia, kaip sukilimas ir sukilėliai buvo vadinami spaudoje, grožinėje literatūroje, kraštotyrininkų užrašytuose senų žmonių atsiminimuose ir kt., A. Rimkutė recenzuoja Birutės Jatkauskienės ir Gitanos Tolutienės „Aiškinamąjį andragogikos terminų žodyną“, A. Balašaitis rašo apie Juozo Aleksandravičiaus „Kretingos tarmės žodyną“...
Trečiajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Akelaitis aptaria tradicines ir naujesnes dvitaškio funkcijas tekste; A. Genelytė-Gritėnienė ir R. Urnėžiūtė svarsto, iš kur kilęs žodis „kipišas“, ką jis reiškia ir ką galima pasiūlyti vietoj jo; I. Smetonienė pristato naująją Reginos Koženiauskienės monografiją „Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė“; spausdinamas V. Pupšio pasakojimas apie kalbininką, pedagogą, lietuvių kalbos dėstymo metodikos specialistą Praną Gailiūną, Virginijos Vasiliauskienės ir Kristinos Rutkovskos interviu apie Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų“ mokslinio kritinio leidimo rengimą, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarės Irenos Andriukaitienės kalba, pasakyta per 2013 m. Kovo 11-osios minėjimą Seime...

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (C–F).

Kalbos konsultacijų grupė 2012 metais suteikė apie 36 400 konsultacijų telefonu, internetu, el. paštu. Kalbos konsultacijų bankas papildytas 848 naujais įrašais. Interneto svetainės lankytojai peržiūrėjo per 3 mln. Konsultacijų banko puslapių rodinių.
Antrajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje K. Župerka ir R. Urnėžiūtė nagrinėja metakalbinius komentarus, kurių svarbiausias reikšmės dėmuo yra drąsa arba jos priešingybė baimė; V. Kavaliauskas, remdamasis vartosenoje nustatyta priesagos -inti veiksmažodžių kirčio slinktimi į dešinę arčiau morfemų sandūros, siūlo įsileisti kirčiavimo gretybes, pvz., greta „apmókestinti“ – „apmokẽstinti“; Z. Zinkevičius aiškina, kodėl nebūtina vengti žodžio „anūkas“ – jis toks pats senas skolinys kaip „angelas“, „krikštas“, „miestas“ ir „smuikas“; I. Mataitytė primena, kad negalima pažodžiui versti junginių iš rus. „принять присягу“ iš angl. „take an oath“ – liet. „prisiekti“, „duoti priesaiką“ (bet ne „priimti priesaiką“); L. Bilkis dėsto, kodėl norminė Vilniaus r. kaimo vardo forma Platiniškės (ne Plateniškės); V. Kuprevičius pateikia pluoštą kuršėniškių atsiminimų apie pernai mirusį kalbininką Vytautą Vitkauską; apžvelgiamos pastarųjų mėnesių švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos aktualijos.
Apsvarstytas „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ pataisyto leidimo rankraštis, aprobuotas pluoštelis teisės aktų terminų straipsnių, susipažinta su informacija apie specialybės kalbos dėstymą aukštosiose mokyklose.

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (A–B).

Gruodžio 6 d. Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės posėdyje svarstyti Europos šalių parlamentų pavadinimai. Posėdyje apžvelgti lietuviškoje vartosenoje fiksuoti parlamentų pavadinimų variantai, išskirti vienažodžiai specifiniai pavadinimai, patekę į „Tarptautinių žodžių žodyną“ (el. „Interleksis“), pastebėtas grafinio pateikimo nevienodumas, aptartos galimos sisteminimo kryptys.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija kas mėnesį savo interneto svetainėje skelbia visuomenei rūpimiausius klausimus: nurodo, ko dažniausiai ieškoma VLKK Konsultacijų banke. Čia jau porą metų žodis „įtakoti“ yra vienas iš populiariausių: 2011 m. tikrintas 913 kartų, 2011–2012 m. beveik kas mėnesį minimas kaip vienas iš labiausiai dominančių žodžių. Toks visuomenės susidomėjimas paskatino dr. Rasuolę Vladarskienę atidžiau panagrinėti šio veiksmažodžio vartoseną ir kalbininkų vertinimus.