Trečiajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje A. Pupkis polemizuoja su Vilniaus tartį tyrusių sociolingvistų išvadomis; VU mokslininkės supažindina su interaktyviu Akademinių frazių sąvadu; G. Čepaitienė svarsto, kaip pertvarkyti lietuvių kalbos ugdymo sistemą bendrojo lavinimo mokykloje; skelbiamas A. Antanaičio pranešimas, skaitytas antruosiuose Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose; pasakojama apie Janio Endzelyno konferenciją Rygoje ir gausius Lietuvių kalbos dienų renginius... 

      Antrajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje K. Kaminskas pasakoja apie grįžtančių emigrantų vaikus Lietuvos mokyklose, L. Vilkienė pristato Vilniaus gimnazijų mokinių lietuvių kalbos žodyno tyrimus, B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; naujame skyrelyje „Pedagogo užrašai“ žvelgiama į literatūrinio ir kalbinio ugdymo sąsajas ir kt. 

      Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą 2020 m. Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-5 (175), priemonei vykdyti.

     Tryliktą kartą organizuojamas Nacionalinis diktantas šiemet vyks vasario 28 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.

13 val. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas.

14.20 val. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimai.

Pirmajame, atsinaujinusiame, metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje Aris Pállas Kristinssonas pasakoja apie kalbos planavimą Islandijoje, B. Stundžia komentuoja VLKK rekomendacijas dėl priesaginių moterų pavardžių kirčiavimo, Z. Alaunienė rašo apie švietimo dokumentuose vartojamus terminus, V. Garliauskas recenzuoja sentencijų rinkinį „Homo sum“ (sud. Vilija Niauronytė), R. Urnėžiūtė pristato Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų dešimtukus... 

12 val. Lietuvių kalbos dienų atidarymas Ignalinoje.

      Vasario 6 d. įvyko pirmasis 2020 m. Kalbos programų koordinavimo tarybos posėdis. Koordinavimo taryba priėmė sprendimą dėl Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos ir Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programos priemonių vykdymo konkursų skelbimo.

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos prašymu apsvarstytas būdvardžių aukštalipis, -ė ir geradaris, -ė kirčiavimas. 

     2020 m. sausio 28 dieną Kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka lankėsi Jonavos rajono savivaldybėje.

10 val. dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje.

Dvyliktame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Bilkis apibendrina ką tik pasibaigusius Vietovardžių metus, G. Grigas kviečia prisidėti prie feisbuko programos dialogų tekstų vertimo, R. Urnėžiūtė rašo apie naujus Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų kandidatus, A. Rimkutė-Ganusauskienė – apie terminologų konferenciją, A. Gaidienė – apie skyrybos taisyklėms skirtą seminarą... 

15 val. lankosi Valstybinėje kalbos inspekcijoje.

Gruodį Kalbos konsultacijų banke lankytasi apie 79 200 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi rašybos klausimais (kaip rašyti dalelytes „ne“ ir „nebe“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „auto“, „mini“, „video“ ir kt.). Kiti lankytojus dominę dalykai – semantika (žodžių „vartoti, naudoti“, „pilnas, pilnai“ vartojimas), sintaksė („per ką“, „nustatyti kuo“, „laikyti kuo“, „dėl ko“, „naudininkas“, „vietininkas“ ir kt.).

   2019 m. gruodžio 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje ketinama svarstyti nutarimus ir protokolinius nutarimus, aprobuoti teisės aktų terminų straipsnių rinkinius ir kt.

18 val. dalyvauja Kalbos vakare.

Greta tradicinių pavadinimų kazachas, -ė, turkmėnas, -ė ir pan.  įrašyti iš oficialaus ilgojo valstybės pavadinimo sudaryti gyventojų pavadinimai kazachstanietis, -ė, turkmėnistanietis, -ė ir pan.   

2019 m. birželio 3–28 d. Kalbos komisijos konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 1456 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų. 847 pavadinimai (58 proc.) įvertinti kaip atitinkantys bendrinės lietuvių kalbos normas, 609 (38 proc.) kaip neatitinkantys.

     Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Dovilė Filmanavičiūtė. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt.)

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai...