Septintajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie voverės įvaizdį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje, Sigito Gedos vertimų leksiką, skelbiamas pokalbis apie anglų ir suomių kalbų santykius dabartinėje Suomijoje, pristatomi mokyklose atlikto lietuvių kalbos socialinės vertės tyrimo rezultatai... 

   Šeštajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie žodžių „kaimietis“ ir „kaimietė“ vertinimą dabartinėje publicistikoje, prisimenama Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros istorija, domimasi mokinių kalbine aplinka, tęsiamas žaismingas ir informatyvus pasakojimas apie latvių kalbinį kūrybingumą pandemijos dienomis.

     Trečiajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje A. Pupkis polemizuoja su Vilniaus tartį tyrusių sociolingvistų išvadomis; VU mokslininkės supažindina su interaktyviu Akademinių frazių sąvadu; G. Čepaitienė svarsto, kaip pertvarkyti lietuvių kalbos ugdymo sistemą bendrojo lavinimo mokykloje; skelbiamas A. Antanaičio pranešimas, skaitytas antruosiuose Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose; pasakojama apie Janio Endzelyno konferenciją Rygoje ir gausius Lietuvių kalbos dienų renginius... 

      Antrajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje K. Kaminskas pasakoja apie grįžtančių emigrantų vaikus Lietuvos mokyklose, L. Vilkienė pristato Vilniaus gimnazijų mokinių lietuvių kalbos žodyno tyrimus, B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; naujame skyrelyje „Pedagogo užrašai“ žvelgiama į literatūrinio ir kalbinio ugdymo sąsajas ir kt. 

Pirmajame, atsinaujinusiame, metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje Aris Pállas Kristinssonas pasakoja apie kalbos planavimą Islandijoje, B. Stundžia komentuoja VLKK rekomendacijas dėl priesaginių moterų pavardžių kirčiavimo, Z. Alaunienė rašo apie švietimo dokumentuose vartojamus terminus, V. Garliauskas recenzuoja sentencijų rinkinį „Homo sum“ (sud. Vilija Niauronytė), R. Urnėžiūtė pristato Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų dešimtukus... 

12 val. Lietuvių kalbos dienų atidarymas Ignalinoje.

      Vasario 6 d. įvyko pirmasis 2020 m. Kalbos programų koordinavimo tarybos posėdis. Koordinavimo taryba priėmė sprendimą dėl Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos ir Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programos priemonių vykdymo konkursų skelbimo.

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos prašymu apsvarstytas būdvardžių aukštalipis, -ė ir geradaris, -ė kirčiavimas. 

     2020 m. sausio 28 dieną Kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka lankėsi Jonavos rajono savivaldybėje.

10 val. dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje.

Dvyliktame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Bilkis apibendrina ką tik pasibaigusius Vietovardžių metus, G. Grigas kviečia prisidėti prie feisbuko programos dialogų tekstų vertimo, R. Urnėžiūtė rašo apie naujus Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų kandidatus, A. Rimkutė-Ganusauskienė – apie terminologų konferenciją, A. Gaidienė – apie skyrybos taisyklėms skirtą seminarą... 

15 val. lankosi Valstybinėje kalbos inspekcijoje.

   2019 m. gruodžio 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje ketinama svarstyti nutarimus ir protokolinius nutarimus, aprobuoti teisės aktų terminų straipsnių rinkinius ir kt.

18 val. dalyvauja Kalbos vakare.

Greta tradicinių pavadinimų kazachas, -ė, turkmėnas, -ė ir pan.  įrašyti iš oficialaus ilgojo valstybės pavadinimo sudaryti gyventojų pavadinimai kazachstanietis, -ė, turkmėnistanietis, -ė ir pan.   

2019 m. birželio 3–28 d. Kalbos komisijos konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 1456 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų. 847 pavadinimai (58 proc.) įvertinti kaip atitinkantys bendrinės lietuvių kalbos normas, 609 (38 proc.) kaip neatitinkantys.

     Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Dovilė Filmanavičiūtė. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt.)

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai... 

Pirmajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje pranešama apie pirmąkart Lietuvių kalbos draugijos surengtus skaitymai, kartu paminėtas ir draugijos atkūrimo 30-metis; apie valstybės lietuvėjimo raidą tarpukariu – A. Pupkio straipsnis; J. Švambarytė-Valužienė nagrinėja šaknies mok- vedinius vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose; R. Urnėžiūtė svarsto, kokia ir kaip pateikiama informacija apie kalbą labiausiai domina socialinių tinklų dalyvius; skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose dalyvaujančių žodžių ir posakių sąrašai... 

Vienuoliktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-mečio proga A. Antanaitis apibrėžia valstybinės kalbos politikai kylančias užduotis; V. Zubaitienė recenzuoja A. Balašaičio knygą „Žodžiai ir žodynai“; G. Grigas atkreipia dėmesį, kad soc. tinklų „sekti“ ir „sekėjas“ yra pagal reikšmes nelabai tinkamas angl. „„follow“ ir „follower“ vertimas – geriau „stebėti“ ir „stebėtojas“; A. Šolienė pasakoja apie diskurso žymiklių tyrimus VU; Vilniaus Gabijos gimnazijos mokinė E. Grybaitė pasakoja apie Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžių tyrimą; skelbiami Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos nuostatai...