Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Dovilė Filmanavičiūtė. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt.)

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai... 

Pirmajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje pranešama apie pirmąkart Lietuvių kalbos draugijos surengtus skaitymai, kartu paminėtas ir draugijos atkūrimo 30-metis; apie valstybės lietuvėjimo raidą tarpukariu – A. Pupkio straipsnis; J. Švambarytė-Valužienė nagrinėja šaknies mok- vedinius vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose; R. Urnėžiūtė svarsto, kokia ir kaip pateikiama informacija apie kalbą labiausiai domina socialinių tinklų dalyvius; skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose dalyvaujančių žodžių ir posakių sąrašai... 

Vienuoliktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-mečio proga A. Antanaitis apibrėžia valstybinės kalbos politikai kylančias užduotis; V. Zubaitienė recenzuoja A. Balašaičio knygą „Žodžiai ir žodynai“; G. Grigas atkreipia dėmesį, kad soc. tinklų „sekti“ ir „sekėjas“ yra pagal reikšmes nelabai tinkamas angl. „„follow“ ir „follower“ vertimas – geriau „stebėti“ ir „stebėtojas“; A. Šolienė pasakoja apie diskurso žymiklių tyrimus VU; Vilniaus Gabijos gimnazijos mokinė E. Grybaitė pasakoja apie Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžių tyrimą; skelbiami Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos nuostatai... 

Dešimtajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Zabarskaitė – apie Vydūno pastebėtą kalbos garsų simbolizmą, dabar vadinamą fonosemantiką; A. Klimaitienė – apie dešimt žodžių porų, kurių reikšmės painiojamos kompiuterijoje (tarpas ir intervalas, simbolis ir ženklas ir kt.); R. Samuolienė – apie tai, kaip tobulinti baigiamąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kad jis parodytų mokyklą baigiančio jaunuolio raštingumo lygį; P. Kniūkšta – apie keturis dešimtmečius, paskirtus dokumentų kalbos reikalams; R. Urnėžiūtė – apie Lietuvių kalbos draugijos 18-ąjį suvažiavimą, G. Judžentytė – apie 25-ąją Jono Jablonskio konferenciją... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Pyxicephalidae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Šeštajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiami ir komentuojami veiksmažodžių kirčiavimo normos pakeitimai, aiškinama žodžio Biblija kilmė,  apžvelgiamos keturios konferencijos – „Tauta ir tapatybė kalboje“, „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“, „Sociokultūrinis žodynų vaidmuo: konceptualumas, vizualumas, tradicijos kaita“, 8-oji Lietuvių terminologijos forumo konferencija, skelbiamas Lietuvių kalbos draugijos valdybos nutarimas dėl draugijos padalinių užsienio valstybėse... 

Penktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis rašo apie senųjų lietuviškų žodynų likimą – dingusius, ieškotus, prikeltus; Z. Alaunienė siūlo permąstyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino koncepciją: kaip suformuluoti įvykdomus rašinio reikalavimus mokiniams ir aiškius vertinimo kriterijus vertintojams; A. Pangonytė aiškina VLKK nutarimą greta pavadinimo Gruzija pripažinti autentiškąjį Sakartvelas; A. Gritėnienė pasakoja apie 4-ąjį nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, R. Urnėžiūtė ir I. Skramtai – apie pirmąją virtualią lietuvių kalbos viktoriną... 

Skelbiamas Lietuvoje augančių grybų ir kerpių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis. 

Antrajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Jakaitienė apžvelgia, kaip kito lietuvių kalbos leksika per pastarąjį šimtmetį; I. Mataitytė recenzuoja knygą „Prezidento sargyboje. Leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“; poeto dukrą, JAV etnologę Eleną Bradūnaitę-Aglinskienę kalbina A. Kruševičiūtė ir R. Urnėžiūtė, šioji dar pasakoja, kaip Gedimino kalnas Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose... 

Pirmajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė primena, kada ir kodėl vasario 21-oji pradėta minėti kaip Tarptautinė gimtosios kalbos diena; B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; E. Pesliakaitė rašo apie Konstantino Sirvydo kritinio „Punktų sakymų“ leidimo sutiktuvių vakarą, A. Gaidienė – apie Svetimžodžių funkcionavimo profesinėje kalboje tyrimo aptarimą VGTU ir kitus metų pabaigos renginius; R. Urnėžiūtė apžvelgia Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų naujienas, o kitame rašinyje mėgina parodyti, kodėl teisės aktams reikalingi kalbos redaktoriai... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Ranixalidae, Rhacophoridae, Rhinophrynidae, Scaphiopodidae, Sooglossidae šeimoms priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

 

Dvyliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Švambarytės-Valužienės straipsniu apie apykakles, rankogalius, sagas, juostas, diržus baigiamas ciklas apie aprangos pavadinimus tarmių žodynuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia siūlymus, ką skelbti 2017-ųjų metų žodžiu ir posakiu; I. Mataitytė atkreipia dėmesį į veiksmažodžio kamantinėti, kamantinėja, kamantinėjo vartojimo ypatumus Ievos Simonaitytės kalboje; G. Kavaliūnaitė taria atsisveikinimo žodį gramatikos specialistei, vienai iš akademinės gramatikos autorių – Elenai Valiulytei; skelbiamos 2018 metų sukaktys... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Hyperoliidae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.


Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje... 

 

Devintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė tyrinėja, kaip kito gamtinių vardų populiarumas (pvz.: Ugnė, Liepa, Rugilė; Ąžuolas, Giedrius, Tauras); B. Stundžia aiškina, kodėl, tiriant daiktavardžių dūrybą, reikšmingi XVII–XVIII a. Mažojoje Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai (vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių); I. Mataitytės recenzijos išvada – Katalikų bažnyčios nuopelnai Vakarų civilizacijai įrodinėjami prastu Th. Woodso knygos vertimu; apie redaktoriaus darbą pasakoja Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. redaktorė Teresė Valiuvienė; R. Urnėžiūtė vardija, kokių siūlymų pateikta Metų žodžio ir Metų posakio konkursui... 

Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga...