Dešimtajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Zabarskaitė – apie Vydūno pastebėtą kalbos garsų simbolizmą, dabar vadinamą fonosemantiką; A. Klimaitienė – apie dešimt žodžių porų, kurių reikšmės painiojamos kompiuterijoje (tarpas ir intervalas, simbolis ir ženklas ir kt.); R. Samuolienė – apie tai, kaip tobulinti baigiamąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kad jis parodytų mokyklą baigiančio jaunuolio raštingumo lygį; P. Kniūkšta – apie keturis dešimtmečius, paskirtus dokumentų kalbos reikalams; R. Urnėžiūtė – apie Lietuvių kalbos draugijos 18-ąjį suvažiavimą, G. Judžentytė – apie 25-ąją Jono Jablonskio konferenciją... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Pyxicephalidae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Šeštajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiami ir komentuojami veiksmažodžių kirčiavimo normos pakeitimai, aiškinama žodžio Biblija kilmė,  apžvelgiamos keturios konferencijos – „Tauta ir tapatybė kalboje“, „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“, „Sociokultūrinis žodynų vaidmuo: konceptualumas, vizualumas, tradicijos kaita“, 8-oji Lietuvių terminologijos forumo konferencija, skelbiamas Lietuvių kalbos draugijos valdybos nutarimas dėl draugijos padalinių užsienio valstybėse... 

Penktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis rašo apie senųjų lietuviškų žodynų likimą – dingusius, ieškotus, prikeltus; Z. Alaunienė siūlo permąstyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino koncepciją: kaip suformuluoti įvykdomus rašinio reikalavimus mokiniams ir aiškius vertinimo kriterijus vertintojams; A. Pangonytė aiškina VLKK nutarimą greta pavadinimo Gruzija pripažinti autentiškąjį Sakartvelas; A. Gritėnienė pasakoja apie 4-ąjį nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, R. Urnėžiūtė ir I. Skramtai – apie pirmąją virtualią lietuvių kalbos viktoriną... 

Skelbiamas Lietuvoje augančių grybų ir kerpių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis. 

Antrajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Jakaitienė apžvelgia, kaip kito lietuvių kalbos leksika per pastarąjį šimtmetį; I. Mataitytė recenzuoja knygą „Prezidento sargyboje. Leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“; poeto dukrą, JAV etnologę Eleną Bradūnaitę-Aglinskienę kalbina A. Kruševičiūtė ir R. Urnėžiūtė, šioji dar pasakoja, kaip Gedimino kalnas Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose... 

Pirmajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė primena, kada ir kodėl vasario 21-oji pradėta minėti kaip Tarptautinė gimtosios kalbos diena; B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; E. Pesliakaitė rašo apie Konstantino Sirvydo kritinio „Punktų sakymų“ leidimo sutiktuvių vakarą, A. Gaidienė – apie Svetimžodžių funkcionavimo profesinėje kalboje tyrimo aptarimą VGTU ir kitus metų pabaigos renginius; R. Urnėžiūtė apžvelgia Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų naujienas, o kitame rašinyje mėgina parodyti, kodėl teisės aktams reikalingi kalbos redaktoriai... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Ranixalidae, Rhacophoridae, Rhinophrynidae, Scaphiopodidae, Sooglossidae šeimoms priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

 

Dvyliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Švambarytės-Valužienės straipsniu apie apykakles, rankogalius, sagas, juostas, diržus baigiamas ciklas apie aprangos pavadinimus tarmių žodynuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia siūlymus, ką skelbti 2017-ųjų metų žodžiu ir posakiu; I. Mataitytė atkreipia dėmesį į veiksmažodžio kamantinėti, kamantinėja, kamantinėjo vartojimo ypatumus Ievos Simonaitytės kalboje; G. Kavaliūnaitė taria atsisveikinimo žodį gramatikos specialistei, vienai iš akademinės gramatikos autorių – Elenai Valiulytei; skelbiamos 2018 metų sukaktys... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Hyperoliidae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.


Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje... 

 

Devintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė tyrinėja, kaip kito gamtinių vardų populiarumas (pvz.: Ugnė, Liepa, Rugilė; Ąžuolas, Giedrius, Tauras); B. Stundžia aiškina, kodėl, tiriant daiktavardžių dūrybą, reikšmingi XVII–XVIII a. Mažojoje Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai (vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių); I. Mataitytės recenzijos išvada – Katalikų bažnyčios nuopelnai Vakarų civilizacijai įrodinėjami prastu Th. Woodso knygos vertimu; apie redaktoriaus darbą pasakoja Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. redaktorė Teresė Valiuvienė; R. Urnėžiūtė vardija, kokių siūlymų pateikta Metų žodžio ir Metų posakio konkursui... 

Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga... 

Septintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje B. Stundžia komentuoja kirčiavimo rekomendacijų pakeitimus, J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie aprangos žodžius tarmių žodynuose, pateikia frazeologizmų su drabužių pavadinimais (pvz., drobinius marškinius sveika nešioti), R. Katelytė pristato Palmiros Zemlevičiūtės monografiją „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ (Vilnius: LKI, 2016), apžvelgia konferenciją „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“; A. Pauliukaitienė praneša apie konferenciją, skirtą kalbininko Jono Juškos atminimui, vykusią Veliuonos gimnazijoje; „Žiupsneliuose“ – Z. Alaunienės patarimai abiturientui „Kaip parašyti gerą brandos egzamino rašinį“... 

Skelbiamas citrusinių augalų ir jų vaisių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Strabomantidae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt...