Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt... 

Antrajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje aptariama, kaip kalbos kultūrą suvokia šiuolaikinė visuomenė ir kaip supranta šiandienos kalbos specialistai; Alano Lightmano knygos „Einšteino sapnai“ recenzijoje nagrinėjami pavyzdžiai parodo, kad vertėjui ir redaktoriui reikia išmanyti ne tik kalbos dalykus, bet ir kūrinyje aprašomą gyvenimo ar veiklos sritį; apžvelgiami pagrindiniai diskusijos „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikiai, nauda“ teiginiai; dar – apie skolintus asmenvardžius, apie socialinį tinklą „Facebook“... 

Pirmajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Šolienė aiškina modalumo sąvoką kalbotyroje; B. Stundžia komentuoja sprendimą rekomenduoti tvirtagalę dvigarsių el, er, eu priegaidę kaip pagrindinę; V. Labutis tęsia diskusiją dėl kitų kalbų asmenvardžių pateikimo, atskirai skiria dėmesį moterų pavardžių darybos ir gramatinės formos reikalams; minint Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės (vienos iš „Gimtosios kalbos“ žurnalo įkūrėjų) 130-ąsias metines skelbiamas A. Krajinienės pasakojimas; M. Čepo „Molio Motiejaus užrašų“ ištraukoje su švelnia ironija aprašomos motinos pastangos išmokyti vaiką „poniškų“ (t. y. lenkiškų) poterių; G. Grigas – apie lietuvių kalbos gramatiką pagal feisbuką; pasakojama apie vykusias konferencijas, seminarus, kt. 

Skelbiamas nuodingųjų augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (R–Ž).

Dvyliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje N. Bliūdžiuvienė atskleidžia, kaip pamažu nusistovėjo žodžių „knygynas“ ir „biblioteka“ reikšmės; I. Mataitytė pristato tautinio atgimimo veikėjo, teisininko Motiejaus Čepo prisiminimus, atkreipdama dėmesį į jo pasirinkimą vartoti autentišką aprašomojo laikotarpio lietuvių sodiečių ir miestelėnų kalbą, kuri buvo labai užteršta svetimybėmis, ir čia pat skliaustuose pateikti lietuvišką pakaitą, vertina juos dabartinių normų požiūriu; A. Genelytė-Gritėnienė skelbia nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojus; L. Vilkaitė su Notingamo universiteto profesoriumi Norbertu Šmitu kalbasi apie taikomąją kalbotyrą; skelbiamos 2017 metų sukaktys... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Petropedetidae, Phrynobatrachidae šeimoms priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Lietuvoje gyvenančių pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų pavadinimų sąrašas papildytas naujais moliuskų pavadinimais.

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Craugastoridae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Ceratobatrachidae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Centrolenidae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Skelbiamas nuodingųjų augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (K–P).

Skelbiamas nuodingųjų augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (A–J).

        2016 m. kovo 30 d. paskelbtas gražiausias interneto srities vardas, 2015-aisiais registruotas su savitais lietuviškais rašmenimis, – tai vištapuode.lt (Kaune veikiančio pusryčių restorano ir kartu smuklės interneto puslapis). Komisija buvo atrinkusi septynis vardus: laumėsvaikas.ltnaujėnai.ltnešu.ltšvarikalba.ltvažiuoti.ltvištapuode.ltžymiausifotografai.lt. Už juos balsavo 1,8 tūkst. portalo DELFI lankytojų. 

          Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2015 metų spalio 1 d. posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 „Dėl kai kurių varliagyvių (Amphibia) klasės uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio varliagyvių lietuviškų pavadinimų“ patvirtino rekomendacinį uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio varliagyvių pavadinimų sąrašą.

          Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2015 metų spalio 1 d. posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. PN-5 „Dėl kai kurių Lietuvoje gyvenančių pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų lietuviškų pavadinimų“ patvirtino rekomendacinį pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų pavadinimų sąrašą.

Skelbiamas uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio varliagyvių pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Skelbiamas Lietuvoje gyvenančių pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

      Įprasta lyginti Lietuvą su Latvija ir lietuvius su latviais – kur geriau gyventi, kas kurioje srityje geriau tvarkosi. Šįkart norėtųsi pasiūlyti akis paganyti po kaimynų kalbos tvarkymo naujoves. Tai bus dalykai, kuriuos įdomu ir verta sužinoti. Žiūrėk, gal kas ir idėjų pasisems, patirtimi pasinaudos…

Penktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mitunevičiūtė nagrinėja paauglių atsakymus apie skaitymą ir mėgstamiausias knygas; I. Mataitytė aptaria būdvardžio „atsakingas, -a“ ypatumus – darybą, valdymą, reikšmes; Z. Zinkevičius siūlo tautovardį „čigonai“ palikti tautosakai ir istorijai, o dabartinėje kalboje leisti įsitvirtinti naujam įvardijimui „romai“; R. Bakšienė ir R. Urnėžiūtė kalbina 75-metį švenčiantį profesorių Antaną Pakerį; kronikos „Valstybinės kalbos“ skyrelyje apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos lingvistinio gyvenimo aktualijos…

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...