Tai bendrinis žodis, o bendriniai žodžiai rašomi mažąja raide: prakartė̃– tai ėdžios (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ mažybinė forma neteikiama, tačiau teikiami pamatinės formos keli variantai:

prãkartas, prakartė̃, prakartìs
. Pvz.: Arklys tura pilną prãkartą šieno. Visos karvės stovi prie prakarčių ramiai ėsdamos.

     Dabartinėje kalboje, ko gera, dažniau vartojama mažybinė forma ir būtent Kalėdų kontekste – Kalėdų prakartėlė, Betliejaus prakartėlė, Jėzaus prakartėlė, pvz.: Gyvuliai savo kvėpavimu šildė prakartėlę, kad nesušaltų dieviškasis Kūdikėlis. Šv. Pranciškus toje pačioje uoloje, kur gyveno 1223 metais, įrengė pirmą pasaulyje prakartėlę ir taip paminėjo Kristaus gimimo šventę. Betliejaus bazilikoje esančią iš molio nudrėbtą prakartėlę – gyvulių ėdžias, išėmė ir pakeitė prakartėle iš sidabro...  (VDU tekstynas). Atitinkamai formuojasi ir savita žodžio prakartėlė, kaip Jėzaus gimimo kompozicijos, reikšmė (plg.: ... naivūs Nijolės keraminiai gyvulėliai įkurdinti maišiniu audeklu apgaubtoje prakartėlėje; ... turėjome progos išvysti ir dar kitą trejetą karalių – giliu sniegu apklotoje stiklinėje prakartėlėje...).

Žymės: rašyba, semantika
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą