Taip, idant yra tikslo šalutinių dėmenų jungtukas, tik dabartinėje kalboje šis jungtukas labai retas, sakiniai su juo turi senovinį, knyginį atspalvį (žr. „Lietuvių kalbos gramatika“, Vilnius, 1971, t. 2, p. 888, § 1041), pvz.: Kalbėk kalbėk, bet kiekvieną žodį dešimtį kartų pasverk, idant nemestum šešėlio ant tautos, kuri jau du tūkstančius metų žengia kančių ir šlovės keliu. Noriu būti naujas kūrinys, idant pažinčiau gyvenimo Tavo pasaulyje džiaugsmą. Su dramatišku užmoju skulptoriai vaizduodavo pasaulio pabaigą, kai angelai sutrimituos, ir mirusieji kelsis iš kapų, idant būtų pagal nuopelnus nuvesti į dangų arba pragarą. Vyriausybės sudaryta darbo grupė laukė išvadų iš Teisingumo ministerijos, idant nepasiūlytų vyriausybei, nerekomenduotų vyriausybei neįveikiamų uždavinių. (Pavyzdžiai iš VDU tekstyno.)

     Dabartinėje kalboje kur kas dažniau vartojamas jungtukas kad, plg.: pasverk žodį, idant  nemestum šešėlio... ir pasverk žodį, kad nemestum šešėlio... Vartosenoje pasitaiko panašių jungtuko idant klaidų kaip ir jungtuko kad, pvz.: Atsiskyrėlis stoja į kovą su gamta, idant įsiskverbti / idant įsiskverbus (turi būti idant įsiskverbtų, kad įsiskverbtų; žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai, Vilnius, 2003, p. 24; konsultacinį įrašą idant praneštų).

     XVI–XVII a. tikslo sakiniuose jungtukas idant vyravo, rytų aukštaičių tarmės raštų kalboje – adant (adunt). (Plačiau žr. V. Ambrazas „Lietuvių kalbos istorinė sintaksė“, Vilnius, 2006, p. 469, 11.2.1.6 p.)

    Patartina jungtuką idant, kaip ir jog, vartoti apgalvotai, be pagrindo nesimėgauti jų archajiškumu.

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą