XX a. 8-ajame dešimtmetyje. 2-ajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime 1972 m. dar rašyta be joto, pvz.: biaurus, biauroti, piauti, piaustyti, spiauti, spiaudyklė, bet 1977 m. birželio 16 d. tuometinės Lietuvių kalbos komisijos pirmajame nutarime pasakyta: „Po priebalsių b, p rašyti j trijų žodžių bjaurus, pjauti, spjauti šaknyse ir iš jų sudarytuose žodžiuose, pvz.: bjaurėti(s), bjaurybė, bjaurumas, bjurti; pjaustyti, pjausnys, pjaustiklis, pjautynės, pjautuvas, prapjova, pjūtis, rugiapjūtė, rugpjūtis, skerspjūvis, pjudyti, pjūklas, pjuvenos; spjaudyti, spjūvis <...>“

     Tos pačios nuostatos pakartotos norminiame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992, p. 22, § 21) ir „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos nuostatose“, patvirtintose VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimui Nr. 60, žr. 1.1 punktą. 

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą