Žodis kilęs iš norvegų kalbos (norv. fjord). Šio žodžio rašyba lietuviškuose šaltiniuose įvairuoja: leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, (Vilnius, 1992, p. 96) dar priskiriamas prie nelietuviškos kilmės žodžių, kuriuose raidė j tarp balsių paprastai nerašoma, nors priebalsis j dažnai tariamas, plg.: melchioras, aksioma, dioptras (§ 23). Tačiau tariant žodį fiordas po priebalsės f balsė netariama – tariamas jotas [sk. fjordas] (žr.: Lietuvių kalbos tarties žodynas, Vilnius, 1985, p. 31), plg.: pjesė, pjemjeras, paviljonas.

      1992 m. balandžio 30 d. Lietuvių kalbos komisijos posėdyje buvo nutarta, kad po priebalsių tariamas jotas (panašiai kaip lietuviškuose žodžiuose po b, pbjaurus, pjauti) turėtų būti ir rašomas, pvz., fjordas senjoras, pasjansas, mezaljansas, aljansas, šinjonas.

      Kol žodžio rašyba šaltiniuose nenusistovėjusi, nė vienas variantas – fiordas ar fjordas – rašto darbuose nelaikytinas klaida.

      Naujausiuose šaltiniuose įsitvirtina rašyba su jotu, žr.:  BLKŽ antraštyną ir žodyne „Pasaulio vietovardžiai“ teikiamus vietovardžius Nordfjordas, Šipfjordas, Danijos fjordas, Šcherų fjordas...

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą