Lietuvių kalboje dalelytė beje „tiesa, tikrai (atsiminus ką)“ rašoma su -e (taip pat ir kitos dalelytės – bene, nebe, tebe); jaustukas deja „gaila“ rašomas su -a po minkštojo priebalsio j, todėl tariamas balsis e [deje]. (Žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992, § 30, p. 26.) Pvz.:

  • Pagaliau aš jus pralinksminau! Beje, iš kur tą švilpynę ištraukėt? Nieko pikto, beje, jis man nepasakė. Kitas darbotvarkės klausimas, beje, dėl jo taip pat yra pareiškimas raštu... Tiurkų kalbų specifika diktavo savo dėsningumus, kurie, beje, būdingi visai karaimų poezijai.
     
  • O vaidmenys byrėjo ne iš Dievo malonės, deja!.. Pirmininkas sakė, kad pavažinėjo po kaimą, kad viskas labai gražu, viskas žaliuoja, deja, aš matau kitą kaimo vaizdą. Ligonio duktė sėdėjo šalia, įtikėjusi mano meistriškumu, stebukladariškumu, deja, aš vienas težinojau: nėra jokios paslapties, jokios mistikos, – ar ligonis išgyvens, lems įvairūs atsitiktinumai.
     

(Pavyzdžiai iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“)

Dėl skyrybos žr. įrašą Kokie yra įterpiniai?

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą