Šis rusų kalbos keiksmažodis greičiausiai yra tos pačios šaknies kaip iš slavų kalbų atėjęs daiktavardis blūdas (tarm. bladas) „paklydimas, kreivatikystė; kliedėjimas, klajojimas; kvailiojimas; pusgalvis, pakvaišėlis; išdykėlis, patvirkėlis“. Blūdas „Lietuvių kalbos žodyne“ vertinamas kaip dabartinėje kalboje nevartotinas žodis. Tuo labiau nevartotinas sovietmečiu šnekamojoje kalboje paplitęs, dabartinėje rusų nublukusia leksine reikšme kaip pertaras vartojamas keiksmas rus. блядь, блять.

     Šias svetimybes verčiant reikėtų parinkti tinkamus pagal reikšmę ir kontekstą lietuviškus atitikmenis. Tačiau prireikus svetimą keiksmažodį perteikti lietuvių kalbos laisvuosiuose stiliuose jo variantų gali būti keli: blet, bliat.

    R. Kudirkos „Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne“ (Kaunas: Technologija, 2012, p. 85) teikiant šiuos grafinius variantus dar nurodomas paskutinio priebalsio minkštumas – blet', bliat', reikšmės nusakomos taip: 1. suirzimą, supykimą išreiškiantis jaustukas, toks keiksmas (pvz.: Ko tu neini, ko neini, blet, ką?); 2. susižavėjimą, nuostabą išreiškiantis jaustukas (pvz.: Blet, gerai čia!); 3. vartojamas bendrai pasakymo ekspresijai sustiprinti; toks pertaras, priežodis (pvz.: Nuėjom, blet, tas sako, tipo, aš nieko nežinau, jūs, blet, klauskit jo...). 

     (Apie slavų *blędь „paleistuvė, kekšė“ ir liet. blindė „gluosninių šeimos medis“  galimas sąsajas, remiantis etiologine sakme apie perdėm vaisingą moterį vardu Blindė, virtusią medžiu, žr.: Razauskas D. Rusiški keiksmažodžiai. – Liaudies kultūra, 1999, Nr. 1 (64).)

   

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą