Kreipinys tokiu atveju neaktualizuotas ir kaip toks neišskiriamas – išskiriamas visas posakis apsaugok Viešpatie. Tokie sustabarėję posakiai dažnai atlieka jaustukų funkciją, jie išskirtini kaip emociniai įterpiniai (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1992, p. 184–185, § 155 c), pvz.: Apsergėk Viešpatie, nu tokios ligos! Kokie ten keliai buvo, saugok Viešpatie, [koks] purvynas! Sergėk Viešpatie, kaip aš jo bijau susitikti! (pavyzdžiai iš „Lietuvių kalbos žodyno“, Vilnius, 1999, t. 19, p. 294; „Frazeologijos žodyno“, Vilnius, 2001, p. 833, 834); Aš juk negaliu skųstis, ne, apsaugok Dieve, tada, tą vakarą ir tą naktį, aš tikrai apie tai negalvojau... Mūsiškei buvo lemta, apsaugok Dieve, įkristi į akį naujajam kunigėliui... Neduok Dieve, taip prieisim iki aukščiausiųjų mūsų valdžios pareigūnų ir, neduok Dieve, ką nors apie juos sužinosime. O jei, neduokdie, man kas nors atsitiktų, tai baisu net pagalvoti, kad dukrelę paimtų auginti jos tėvas ar seneliai (iš VDU „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“).

      Jei kas iš tikrųjų kreiptųsi į Viešpatį, šauksmininką reikėtų išskirti, todėl kablelio dėjimą po apsaugok prieš Viešpatie galima laikyti pasirenkamosios skyrybos atveju.  

     Dar plg.: Viešpatie, kiek jų čia vienu traukiniu atvažiuota! Kad nors, dievuliau, būtai žinelę davęs... Vajėzau, skęsta! Dėl dievo meilės, ką darai! Ar tu ne žmogus, po šimts kelmų?

(Žr. Lietuvių kalbos skyrybos taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)

Žymės: sintaksė, skyryba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą