Jaustukai dažniausiai išskiriami, tačiau neprivalomai, mat tai priklauso nuo prasminių junginių ir intonacijos – labiau susiję su sakiniu jaustukai gali būti ir neišskiriami.

   § 155. Kableliais skiriami emociniai įterpiniai, reiškiantys jausminę reakciją į sakomą dalyką. Juos dažnai sudaro: 

a) jaustukai ag, ak, aiman, oi, vai, reiškiantys sakytojo emocijas, pvz.: Bet keltis, oi, kaip nenorėjau;  

Daugiau susiję su visu sakiniu šie jaustukai gali būti ir neišskiriami;  

b) jaustukai ačiū, dėkui, reiškiantys pašalines pastabas, pvz.: Padėjai, ačiū tau, kaip tikras brolis. Apdovanojai, dėkui, mus gausiai;  

c) jaustukų funkciją turinčios sustabarėjusios linksnių formos (paprastai šauksmininkas), veiksmažodžių formos (paprastai liepiamosios nuosakos), prielinksninės konstrukcijos, sustabarėję posakiai, pvz.: Kad nors, dievuliau, būtai žinelę davęs, kur esi, kaip gyveni. Žiū, per tave ir vaikus pažadinau. O jergulėliau, sulis! Ar tu be žmogus, po šimts kelmų?

(„Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1992, p. 184)

   Taigi, pagrindinė taisyklė – jaustukai skiriami, tačiau įterpiniais nelaikomi ir kableliais neskiriami be izoliuojamosios intonacijos pasakyti jaustukai, prisišlieję prie kitų žodžių.

 

Žymės: skyryba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą