Lietuvių bendrinėje kalboje šis žodis turi nusistovėjusią formą šãbas (2-osios kirčiuotės).
      „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) teikiama žodžio šabas (iš jidiš k. šabes < hebr. šabbat – ramybė) apibrėžtis „septintoji judėjų savaitės diena (šeštadienis), prasidedanti penktadienio vakare ir trunkanti iki saulės nusileidimo šeštadienį: šabas skirtas ilsėtis ir Jahvei garbinti“ (p. 788). 
      Pvz.: <...> bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo jautis ar asilas, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse, idant tavo vergas ir vergė galėtų ilsėtis kaip tu (Pakartoto įstatymo knyga 5, 14). Šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir jo mokiniai eidami ėmė skabyti varpas. Fariziejai priekaištavo: „Žiūrėk, jie daro per šabą tai, kas draudžiama.“ Jėzus atsakė: „Nejau neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę. <...> „Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui; taigi Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“ (Biblija, arba Šventasis Raštas. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.) 

      Dėl rašybos mažąja raide dar žr. banko įrašą adventas.

Žymės: leksika, religija
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą