Nelygu, koks kontekstas. Jei turimas omenyje asmuo, t. y. Jėzaus Kristaus priešininkas, rašoma didžiąja raide: Antikristas. Jei žodis vartojamas kaip piktosios dvasios sinonimas, t. y. kaip nuasmenintas pavadinimas, rašytina iš mažosios raidės – antikristas, dgs. antikristai.

   Vartojimo pavyzdžiai. Naujajame Testamente, Pirmajame Jono laiške autorius rašo: „Vaikeliai, atėjo valanda paskutinė. / Kaip esate girdėję, jog ateis Antikristas, / tai dabar pasirodė daug antikristų. / Iš to mes sprendžiame, / jog atėjo valanda paskutinė“ (1 Jn 2, 18); dar plg.: „Po pasaulį pasklido daug suvedžiotojų, kurie nepripažįsta, kad Jėzus Kristus yra atėjęs kūne. O toks žmogus yra apgavikas ir antikristas“ (2 Jn 1, 7; cit. iš Biblija.lt).

„Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013, p. 50) teikiamos žodžio reikšmės:
 
Antikrìstas [gr. Antichristos] – Jėzaus Kristaus priešininkas, kuris pasirodysiąs prieš pasaulio pabaigą ir būsiąs Kristaus nugalėtas.
 
antikristas (šnek.) – piktoji dvasia, velnias.
 
Šis žodis 2-osios kirčiuotės (žr. „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyno“ (2007) priede el. „Tikrinių žodžių žodyne“). Linksniuojama ir kirčiuojama taip:

vns. Antikrìstas, Antikrìsto, Antikrìstui, Antikrìstą, Antikristù, Antikristè, Antikrìstai! (antikrìste!)
 
dgs. antikrìstai, antikrìstų, antikrìstams, antikristùs, antikrìstais, antikrìstuose.
 
Daugiau apie velnius žr. „Lietuvių velniavardžiai“ (Vilnius, 2018).
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą