Ispanų, italų kalbose pagarbiai kreipiantis į vyrą prie vardo pridedamas kreipinys don [isp., it. don < lot. dominus „ponas“], jis gali būti ir verčiamas kaip kreipinys pone arba adaptuota forma done, tačiau ispanų didiko titulas donas dažniausiai pateikiamas šia adaptuota forma su lietuviška linksnio galūne (šauksmininko forma done!).

     Literatūros kūrinių herojų vardai visiems gerai žinomi sudėtine adaptuota forma – Don Kichotas (isp. Don Quijote), ne kaip donas Kichotas, ir Don Žuanas (pranc. Don Juan), ne kaip donas Žuanas. Tokia forma žinoma iš tradicijos.
 
     Šie literatūrinių kūrinių veikėjai taip ryškiai atspindėjo tam tikrus žmogaus bruožus, kad jų vardais pradėti vadinti ir kiti asmenys, kuriems tie bruožai būdingi. Taip asmenvardžiai perėjo į bendrinių žodžių kategoriją.
 
      Taigi iš adaptuotų tikrinių vardų formų kilę bendriniai žodžiai donkichotas, donžuanas yra rašomi vienu žodžiu mažąja raide (dar plg.: amperas, voltas, rentgenas; fordas, martenas; lovelasas, mecenatas; žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 61, § 146).
 
Tarptautinių žodžių žodyne“ jų reikšmės nusakomos taip: 
    • donkichòtas – taurus, drąsus, bet nesuvokiantis realybės svajotojas, dėl aukštų idealų kovojantis su prasimanytomis kliūtimis ir dažnai nukenčiantis; kartais dar – nepaprastai liesas ir aukštas vyras; pagal isp. rašytojo M. de Servanteso (Cervantes Saavedra; 1547–1616) romano „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Mančos“ herojaus vardą, isp. Don Quijote);

 

    • donžuãnas – lengvabūdis, bet patrauklus mergininkas, moterų suvedžiotojas; pagal vid. amžių isp. legendų herojaus Don Žuano (pranc. Don Juan) vardą.
Plg. daugiau iš tikrinių vardų bendriniais tapusių žodžių:
    • alfònsas – moters išlaikomas meilužis; pagal pranc. rašytojo A. Diuma (Dumas) sūnaus komedijos „Mesjė Alfonsas“ herojaus vardą;
    • cèzaris [pagal Romos valst. veikėjo Gajaus Julijaus Cezario (lot. Gaius Iulius Caesar) vardą] – Romos imperatorių garbės vardas ir titulas; monarcho aukščiausias titulas; valdovas, turintis šį titulą;
    • lovelasas – mergininkas, moterų suvedžiotojas; pagal anglų rašytojo S. Ričardsono (Richardson) romano „Klarisa“ veikėjo Lovelaso (Lovelace) pavardę;
    • tartiùfas – veidmainis, dviveidis žmogus, šventeiva; pagal pranc. rašytojo Moljero (Molière; 1622–73) komedijos herojaus Tartiufo (Tartuffe) vardą.

            Vartosenoje gali prireikti ir vienokios, ir kitokios rašybos, pvz.: Ar neeikvojom be reikalo jėgų, kovodami su vėjo malūnais kaip Servanteso Don Kichotas? <...> ne vienas donkichotas apleido universitetus „savo prašymu“ arba buvo atleistas „administracijos iniciatyva“. Kunigas meilę apibūdins vienaip, donžuanas kitaip... (Pavyzdžiai iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“).

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą