Tarti derėtų ne su trumpuoju e kaip svetimžodį, bet su ilguoju – Mẽkas.

     Meko pavardė, spėjama, yra pravardinė iš mekas, mekis „mikčius“ (žr. „Lietuvių pavardžių žodyną“, 1989, p. 203). Pavardinė kilmė tarsi pateisintų trumpąjį balsį, tačiau žodynas rodo, kad užfiksuota forma tik su ilguoju balsiu e. Taip ją taria ir pats Jonas Mekas (pavyzdžiui, Vytauto V. Landsbergio filme „Jono Meko antologija“), o tai laikoma svarbiausiu dalyku teikiant, kaip pavardę tarti ir kirčiuoti kitiems. Vienaskaitos įnagininkas kirčiuojamas galūnėje – su Mekù; kirčiavimas šaknyje pažeistų lietuvių kalbos kirčiavimo dėsnius. Dar žr.: Inga Mataitytė, Gimtoji kalba, 2008, Nr. 1; Visuotinė lietuvių enciklopedija.

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą