Dabartinė Kaliningrado sritis apima etnines baltų žemes, lietuviškai vadinamas Karaliaučiaus kraštu. Dauguma to krašto senųjų autentiškų vietovardžių lietuviški – jau nuo XVI a. ten būta lietuviškų apskričių. Tiesa, žemėlapiuose, istoriniuose šaltiniuose iki 1944 m. vietovardžiai  daugiausia fiksuoti su vokiškomis galūnėmis. Po 1946 m. baltiškus vietovardžius pakeitė rusiški.

Taigi istoriškai žinomos trys to paties geografinio objekto formos: liet. Karaliaučius, vok. Königsberg, rus. Kaliningrad.

Tradicinių lietuviškų vietovardžių sąrašas (parengtas Marijos Razmukaitės) patvirtintas Kalbos komisijos 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu, paskelbtas leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002). Atvirkštinius sąrašus (parengtus A. Pangonytės) žr. skyriuje NUTARIMAI/ Svetimvardžiai/ Tradiciniai vietovardžiai.

 

 

 

 

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą