Lietuviškas žvaigždės pavadinimas yra šiaurinė – dangaus šiaurėje šviečianti žvaigždė; 2. šiaurės poliaus sritis: Ilga šalta šiaurìnės naktis (žr. „Lietuvių kalbos žodyne“).

     
Vartojamas kaip tikrinis dangaus kūno vardas (astronomijos terminas) žodis rašytinas didžiąja raide – Šiaurinė (angl. Polaris), žr. „Visuotinę lietuvių enciklopediją“, t. 23, Vilnius, 2013, p. 153; V. Straižio „Astronomijos enciklopedinį žodyną“, Vilnius, 2002,  p. 238. 

     Taigi Šiaurinė (šiaurinė) arba Šiaurinė žvaigždė. Vartojimo pavyzdžiai iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“:

Viena žvaigždė, kurios padėtis danguje, kaip atrodo, niekad nesikeičia, yra Šiaurinė. „Tenai, vaikeli, Sietynas, tenai – Šienpjoviai, tenai Mergelės jiems valgyti neša, o tenai virš uosio – Grįžulo Ratai ir Šiaurinė.” Taip ir liko visam gyvenimui. Kai noriu susiorientuoti, atsistoju po uosiu, žiūrėdamas į Šiaurinę. Pavasarį, atrodo, gegužės 8 dieną, buvo pagerbiamas Žvaigždikis. Su Žvaigždikiu siejasi Šiaurinė žvaigždė, dar vadinta Marių žvaigžde, Jūreivių žvaigžde, Jūražvaigžde. Atskirai paminėtinas Dievaitis Mėnulis. Šiaurinė žvaigždė nutolusi nuo Žemės 250 šviesmečių. Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynas toks ryškus, kad jo neįmanoma nepastebėti. <...> nubrėžę tiesę per dvi kraštines Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždes, rasime Šiaurinę žvaigždę.

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą