Jei turimas omenyje „tas, kuris tęsia“, rašoma su nosine – tęsėjas. Pamatinis veiksmažodis tęsti, tęsi, tęsia, tęsė. Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyse prieš s, š, ž, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje: tęsti, tįsti, tįsčioti, tįsėti, tįsoti, tįsus, ištįsėlis, tąsyti, tąsa, tąsus; ręžtis, rąžytis, rąžulys; tręšti, trąša, trąšus (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 17, § 9 3).

     Jei turimas omenyje „tas, kuris tesi (pažadą)“, rašoma tesėtojas. Pamatinis veiksmažodis tesėti, tesi, tesėjo „1. laikyti, tverti; įstengti; 2. pakankamai turėti, užtekti; 3. laikyti žodį, pažadą“, dar plg. tesėjimas (DŽe).

     Jei turimas omenyje senovės graikų mitų herojus, rašoma be nosinės ir didžiąja raide – Tesėjas (gr. Thēseus). Atėnų karalius, suvienijęs Atiką, atlikęs žygdarbių (dalyvavo argonautų žygyje, nužudė plėšiką Prokrustą, pabaisą Minotaurą, nudobė Maratono jautį (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“). 

 

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą