Įmygis – kietas, stiprus miegas, pvz., Buvau pačiame įmygyje ir nieko negirdėjau (el.Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“).

     Veiksmažodžių šaknyje rašoma balsėi, o galūninės darybos daiktavardžių šaknyje dėl šaknies balsių kaitos rašoma y, todėl įmigti, bet įmygis, dar plg.: kišti kyšis; įnikti – įnykisnutikti – nuotykisskristi – skrydis, sutikti – santykis; atkristi atkrytis. Kita vertus, gana dažnai šio tipo daiktavardžiai šaknyje turi tokią pat balsę kaip ir pamatinis veiksmažodis ar bent jo forma, plg.: plyšys (plyšti, plyšta, plyšo), atlygis (atlygti, atlygsta, atlygo), yris (: yrė), sampyla (: supylė). (Žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 13, § 2 4).

     Į akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“ (t. 4, 1957, p. 67) įtraukta keletas variantų (įmiegė, įmiegis, įmigis, įmygis, inmygis, įmigys), tačiau šis žodynas nėra norminamasis.

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą