Veiksmažodžio išsigąsti, išsigąsta, išsigando šaknyje rašoma nosinė prieš s (nosinės balsės kilimą iš dvigarsio rodo ilgojo balsio a kaitaliojimasis su anišsigando; dar plg.: bręsti, bręsta, brendo ir skęsti, skęsta, skendo).

     Iš pagrindinių veiksmažodžių formų išvestų daiktavardžių, būdvardžių ir priesaginių veiksmažodžių šaknyse prieš priebalsį s taip pat rašomos nosinės balsės, pvz.: gąslus, -i, gąstus, -i, gąsčioti, gąsdinti, gąstauti, išsigąsti, išgąstis (gąstas), išgąstingas, nusigąsti, nuogąstauti, nuogąstavimas, persigąsti (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 17, § 9 2).

     Būdvardžio gąslus, gąsli reikšmė „greit išsigąstantis, bailus“, pvz.: Kodėl tu toks gąslus? Gąslus žvilgsnis; žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. (Nepainioti su būdvardžiais gašlus, gašli „geidulingas“ ar goslus, gosli „godus; gašlus, geidulingas“.)  

     Taigi šaknis gąs- rašytina su nosine, o variantai be nosinės (gaslus, gasli, gastus, gasti, gasdinti, gasdina, gasčiotis, gasčiojasi, išsigasti, išsigasta, išgastis, išgastingas, nuogastauti, nuogastauja, nuogastavimas, persigasti, persigasta) – netaisyklingi.

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą