Lietuvių kalboje vartotina ne adaptuota forma (Cėsis, Cėsio...), bet tradicinė lietuviška – Cė́sys, -ių (1 kirčiuotė), Cėsių, (į) Cėsis, (ties) Cėsimis, Cėsyse... (Vietovardis moteriškosios giminės, pvz.: renginys tose Cėsyse ir pan.). Originali latviška forma Cēsis gali būti vartojama pagrečiui, pavyzdžiui, skliaustuose. 

    Dar senesnė forma – Kė́sys, -ių (1). 

     Lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Latvijos Respublikos vietovardžių formų sąrašas patvirtintas 2000 m. balandžio 27 d. protokoliniu nutarimu, paskelbtas leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius, 2002), dar žr. čia.

 

 Daugiau apie tradicinius lietuviškus vietovardžius žr. NUTARIMAI/ Svetimvardžiai

 Apie latvių kalbos vietovardžių ir asmenvardžių adaptavimą žr. VLKK 60-ojo nutarimo 6–7 punktus arba NUTARIMAI/ Svetimvardžiai/ Adaptavimas.
 

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą