Kai reiškiamas poveikis asmeniui ar gyvūnui ir nepabrėžiamas priklausymas, kilmininkas vengtinas, vartotinas naudininkas, pvz.: Paspaudžiau draugo (– draugui) ranką. Jis norėjo pabučiuoti popiežiaus (– popiežiui) ranką. Sielvartas aptemdė motinos (– motinai) protą. Žiūrėk, kad neperpūstų vaiko (– vaikui) nugaros (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 24).


      Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės nuomone, kilmininkas galėtų būti vertinamas kaip šalutinis normos variantas. Vartosenoje skirtumai (kai norima pabrėžti priklausymą) nelabai jaučiami, reikšmių skirtumai gali būti rodomi ir kaip pagrindinis, ir kaip šalutinis normos variantai (apsvarstyta 2016 m. sausio 7 d. pakomisės posėdyje).

     Dar žr. įrašą kumštelti draugą į pašonę, galininkas, naudininkas.

Žymės: sintaksė
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą