Abi formos – ir laipsniuojamoji, ir nelaipsniuojamoji – laikomos bendrinės kalbos norma. Pirmenybė teikiama pastarajai, nes būdvardis optimalus savaime rodo tinkamiausią ypatybės kiekį, todėl lietuvių kalbos aukščiausiojo laipsnio žymiklis – priesaga -iausias (žinoma, ir aukštesniojo laipsnio priesaga -esnis), papildomai prie jo neturėtų būti dedama, pvz., ne optimaliausias, o optimalus, geriausias, palankiausias sprendimas (žr. Kalbos komisijos kronika // Lietuvos rytas, 2002 m. vasario 12 d.).

Laipsniuojamoji forma optimaliausias, optimaliausia prireikus gali būti vartojama laisvuosiuose stiliuose (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 30).

Žymės: semantika
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą