Abu žodžiai teikiami „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius: Alma littera, 2001, 2013), abu galimi vartoti:

  • genocidas [gr. genos – giminė, gentis + lot. caedo – žudau] – „ištisų gyventojų grupių naikinimas dėl jų rasės, tautybės arba religijos“;
  • holokaustas [lot. holocaustum – visa sudeginta (auka)] – „genocidas, žmonių naikinimas, masinės žudynės, ypač hitlerininkų sumanytas ir vykdytas Europos žydų persekiojimas ir naikinimas per II pasaulinį karą“.

     Į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (žr. dz.lki.lt) žodis holokaustas nėra įtrauktas, tačiau yra rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyne (žr. bkz.lki.lt/antrastynas) ir iš čia teikiamas „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ 7-ojo leidimo papildymuose (2012, p): 

  • holokaustas – 1. masinis Europos žydų žudymas 1933–1945 m., vykdytas nacistinės Vokietijos ir jos šalininkų kitose šalyse; 2. ant altoriaus sudeginta auka, aukota senovės graikų ir žydų.

     Pagal Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą rugsėjo 23-ioji Lietuvos žydų genocido atminimo diena, spalio 16-oji Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, birželio 15-oji Okupacijos ir genocido diena.

***   

     Požiūris į žodžio holokaustas vartojimą lietuvių kalboje kito.   

     1997 m. A. Girdenis straipsnelyje „Kas per žodis holokaustas ir ką jis reiškia?“ (Gimtoji kalba, 1997, Nr. 7, p. 11) fiksuoja, kad žodis holokaustas lietuviškoje spaudoje imtas vartoti neseniai, vertintinas kaip nereikalinga svetimybė, atėjusi per anglų kalbą1. Patarta vartoti įprastesnius pasakymus – masinės žudynės, naikinimas arba seniai prigijęs genocidas.

     Tačiau per tolesnį dešimtmetį aiškėjo, kad siūlyti pasakymai ne visada gali atstoti žodį holokaustas. Be to, holokaustu lietuviškuose tekstuose, galima sakyti, išskirtinai vadinamas 1939–1945 m. Trečiojo reicho nacių režimo vykdytas žydų persekiojimas ir naikinimas Vokietijoje ir jos okupuotose valstybėse („Visuotinė lietuvių enciklopedija“, Vilnius, 2005, t. 7, p. 625–626), atitinkamai kaip išskirtinio istorinio įvykio pavadinimas rašomas didžiąja raide (žr. įrašą Holokaustas, Šoa).

     Plg. vartoseną VDU „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“: Apie atminties archeologiją, kančių kultūrą ir holokausto prisiminimus <...>; Aušvicas pasaulio atmintyje yra tapęs holokausto ir masinių žudynių simboliu; Ši žydų tautos tragedijos dalis holokausto istorijoje pavadinta Kauno geto Didžiąja akcija; Naujas holokausto suvokimo etapas prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 metais <...>; Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius suteiktas už per Antrąjį pasaulinį karą nuo holokausto išgelbėtas žydų gyvybes; Tam tikrų interesų gynimo grupės nusivylusios: įstatyme neminimas nei Holokaustas, nei armėnų genocidas, nei stalinizmo režimo nusikaltimai.

____________________

1 „Anglai šį žodį gavo per Biblijos vertimus iš lotyniškosios Vulgatos (lot. holocaystum „visiškas aukos sudeginimas; visiškai sudeginama auka“); į lotynų kalbą jis veikiausiai pateko iš graikiškosios Septuagintos. Pačioje graikų kalboje holokauston (darybinė reikšmė „visiškai sudeginta“) yra įprastinis dūrinys, padarytas iš būdvardžio holos „visiškas, visuotinis“ ir veiksmažodžio kausō, kaustós „deginsiu“.“ (A. Girdenis)

Žymės: leksika
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą