Prieš šventaisiais paskelbtų asmenų vardus apibūdinimas šventasis (ne šventas, -a, o būtent įvardžiuotinė forma šventasis, -oji) ar trumpinys šv. rašomi mažąja raide, pvz.: šv. Ona, šventasis Petras ir pan. Įprasčiau šventųjų statuso nuorodą trumpinti. Pvz.: Legenda pasakoja, esą šv. Paulius mirė ant šv. Antano rankų, o liūtai padėjo jam iškasti kapo duobę šventam atsiskyrėliui. Svarbus šv. Augustino gyvenimo patirties aspektas yra jo nerimastingas ir nuolatinis Tiesos ieškojimas. Bažnytiniame mene šv. Cecilija vaizduojama su rožėmis, muzikos instrumentais (vargonais ar smuiku). Vilniaus bažnyčioje nutapytos šv. Kazimiero gyvenimą vaizduojančios freskos.

    Trumpinys šv. rašomas didžiąja raide, kai įeina į geografinį tikrinį pavadinimą (a) ar eina kitokio tikrinio pavadinimo pirmuoju žodžiu (b):

a) Šv. Lauryno upė, Šv. Stepono gatvė, Šv. Morkaus aikštė; 

b) Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Onos atlaidai, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Šv. Rapolo Kalinausko gimnazija (bet kai pavadinimas sutrumpintas ir trumpinys ne pirmasis pavadinimo žodis – Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija); Šv. Baltramiejaus naktis (istor. įvykio tikrinis pavadinimas), Šv. Patriko diena (nacionalinės Airijos ir kai kurių kt. šalių šventės pavadinimas).

    Stilistiškai didžiąja raide rašomi tokie religiniai sudėtiniai pavadinimai, kaip Šventoji Dvasia, Šventasis Tėvas, Šventasis Raštas, Švenčiausiasis Sakramentas. Šiuose pavadinimuose rekomenduojama būdvardžio netrumpinti.

    Prie švenčių pavadinimų Kalėdos, Velykos, trumpinys šv. rašomas mažąja raide, nes nelaikomas tikrinio vardo sudedamąja dalimi, tačiau stilistiniais sumetimais pavartota didžioji raidė ne klaida.  

___________________

 

Dar žr.:



 

Žymės: rašyba, santrumpos
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą