Vienkartinis, vienkartinė – vieną kartą vykstantis, vienam kartui skirtas; tai norminis žodis, kurio nepakeičia nei kartinis, nei vienkartis: vienkartinis garantinis raštas, vienkartinė pašalpa (žr. „Kanceliarinės kalbos patarimus“ (Vilnius, 2002, p. 318). Taigi įsigalėjusi norminė forma yra vienkartinis. Jos ir nereikia keisti.

  Plačiau apie sudurtinių žodžių darybą žr. banko įrašą naujametis, naujametinis.

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą