Kurį žodį vartoti: „vienkartinis bilietas“ ar „vienkartis bilietas“?

  Vienkartinis, vienkartinė – vieną kartą vykstantis, vienam kartui skirtas; tai norminis žodis, kurio nepakeičia nei kartinis, nei vienkartis: vienkartinis garantinis raštas, vienkartinė pašalpa (žr. „Kanceliarinės kalbos patarimus“ (Vilnius, 2002, p. 318). Taigi įsigalėjusi norminė forma yra vienkartinis. Jos ir nereikia keisti.

  Plačiau apie sudurtinių žodžių darybą žr. banko įrašą naujametis, naujametinis.