Su veiksmažodžiu pykti gali būti vartojama tiek prielinksnio ir kilmininko, tiek prielinksnio dėl ir galininko konstrukcija. 
     Prielinksnio dėl konstrukcija dažniau vartojama kalbant apie siekiamą dalyką (pvz.: Pykstu ant tavęs dėl arklio (kad jo man nepaskolinai), o prielinksnis su galininku dažniau pavartojamas kalbant apie jau turimą, esamą dalyką (pvz., Pykstu ant tavęs už sudaužytą mašiną), tačiau neretai šių dviejų konstrukcijų vartosena yra sinonimiška. Žr. N. Sližienės „Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyną“ (t. 2(1), Vilnius, 1998, 174–175 p.).
  Vartosenos pavyzdžiai iš VDU tekstyno:  Klaudijus seniai pyko už riaušes, kurios temdė jo naująją santuokinę laimęPykti už nieką ilgai nereikėtų. Pradėjau pykti ant likimo už savo buvusias netektis ir skausmą.  Senelis pyks už tokias kalbas. Mums paskui sakė, kad buvo supykęs už tokį pakvietimą. Savininkui, palikusiam langines atviras, nereikėtų pykti ant audros dėl sugadintų prekių. Jis blogai miegojo, dėl menkniekių pyko ant vaikų, vis paskęsdavo melancholijoje.  Kas gi pyksta dėl netvirtų žingsnių tamsoje? Žaidėjas sakėsi į arbitrą pataikęs netyčia ir pyko dėl sankcijos.  Viena pyks, o kitas pyks dėl tokio pykimo.

Žymės: sintaksė
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą