Dažnai tiesioginės reikšmės pavadinimai prasideda miestų, kaimų, valstybių ir kt. vardais, pvz.: Kauno medicinos akademija, Vilniaus pedagoginis universitetas, Antalieptės vidurinė mokykla, Lietuvos mokslo taryba. Visai taip pat pavadinimo pradžioje (arba po miesto vardo) gali eiti ir miesto dalių – rajonų, gatvių bei mažesnių geografinių objektų – pavadinimai, jeigu įstaiga ar įmonė yra jų žymimoje vietoje. Tai ypač aktualu darant mokyklų pavadinimus, nes šių įstaigų didesniuose miestuose yra po kelias ar net keliolika. Ankstesnė jų numeracija dabar neretai keičiama naujais pavadinimais su kokiu nors vietos vardu, pvz.: Žvėryno vidurinė mokykla (Vilniaus miesto Žvėryno rajone), Šaltinio vidurinė mokykla (Raseinių miesto Šaltinio mikrorajone), Žemynos vidurinė mokykla-gimnazija (Žemynos gatvėje), Medeinos pradžios mokykla (Medeinos gatvėje), Senvagės vidurinė mokykla (vietoje, kur būta upės vagos) ir pan. Palyginkite su miesto vardu pavadinimo pradžioje: Vilniaus Žvėryno vidurinė mokykla, Raseinių Šaltinio vidurinė mokykla

     Tačiau negalima pamiršti, kad mokykla ar kita įstaiga gali turėti ir simbolinį pavadinimą, rašomą su kabutėmis, pvz.: „Saulės“ gimnazija, „Aušros“ gimnazija. Pastarieji nuo pirma pateiktų skiriasi tuo, kad nėra susiję su mokyklos buvimo vieta, o simbolinis vardas juose gali būti pavartotas tik kilmininko linksniu, žr. Kalbos komisijos nutarimu Nr. 55 patvirtintų Švietimo įstaigų pavadinimų darymo ir rašymo taisyklių 7.3 punktą.

     Taigi rašant mokyklos pavadinimą, turintį kokį nors vietos vardą, reikia žinoti, ar tas vardas žymi mokyklos buvimo vietą, ar yra pavartotas perkeltine reikšme kaip simbolinis pavadinimas (N. Sližienė. Kabutės mokyklų, vaistinių pavadinimuose // Lietuvos rytas, 1996 m. sausio 26 d.).

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą