Vardas Godò atėjęs iš airių rašytojo S. Beketo (Beckett) kūrybos, tiksliau, iš jo absurdo dramos „Belaukiant Godo“ ir vartojamas norint įvardyti tai, ko nebus;  tą, kuris nepasirodys (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 300).

     Frazeologinio junginio laukti Godò reikšmė „laukti veltui“ (žr. ten pat).

     Šitaip ji tikriausiai saugojosi Godo. Neverta blaškytis po butą laukiant Godo. Prieš keletą dešimtmečių viltingai laukėme ateinančio Godo, dabar laukiame kažkokio stebuklingo žodžio... Potvynis, tarsi taip ir nesulauktas Godo, vis dėlto buvo svarbiausias kovo pokalbių personažas. (Vartosenos pavyzdžiai iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno.)

 

 

Žymės: semantika
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą