Kuris variantas rekomenduojamas: „macas“ ar „maca“?

     Rekomenduojama lietuvių kalboje nusistovėjusi forma – macas, dgs. macai. Tai neraugintos duonos paplotėlis, tradiciškai žydų valgomas per išėjimo iš Egipto šventę – Pesachą (lietuviškai pavadinama žydų Velykomis), žodynuose taip: 

• mãcas (2) – velykinis žydų paplotėlis (DLKŽ); 
• mãcas (slav. < hebr. mazzāh) – velykinis kvietinių miltų prėskas plonas paplotėlis (religinėje žydų buityje): Žydai macùs valgo per savo Velykas (LKŽ); 
• mãcas [< hebr.] – žydų velykinis valgis – plonas paplotėlis iš neraugintos kviet. miltų tešlos (TŽŽ Interleksis).

     Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ dar fiksuotas variantas maca (dgs. macos), jis artimesnis autentiškam jidiš variantui (sulot. matza, matzah, dgs. matzos).

     Vartojimo pavyzdžiai: Vaišino mane macais (nekildintos tešlos paplotėliais, valgomais vietoje duonos per žydų Velykas). Prieš daugelį metų tuometiniame Lenino prospekte buvau kaimynystėje gyvenusių žydų pavaišintas jų šventiniais macais. Jis nebuvo skanesnis už juodą duoną, pabarstytą cukrumi, tačiau valgiau, iš pradžių nedrąsiai, bet su kiekvienu kąsniu vis mažiau tikėdamas, kad jį man ištiesusios rankos gali būti piktos ir klastingos... jei ne tas vaikystės macų skonis, turbūt negalėtum iki galo suvokti, ko neteko šis miestas, sukišus po žemėm jo šimtametę žydų istoriją. Per antrąsias žydų velykas (1946) žydų namuose jau buvo macos. Tai buvo požymiai, kad „tartum feniskas“, žydai jau vėl kyla iš griuvėsių.