Rus. Илья́ (sen. Илия́, Илиà) kirčiuojamas gale, lietuvinant kirtis išlaikomas, taigi sulietuvintas vardo variantas – Iljà, kaitomas, skiriamas prie 3-iosios kirčiuotės (dvigarsis il svetimvardžiuose paprastai būna tvirtapradis). Kirtis šokinėja panašiai kaip kaitant liet. galva: kilm. Iljõs, naud. Ìljai, gal. Ìl, įnag. (su) Ìlja, vietn. Iljoj, šauksm. Ìlja! Plg. daugiau 3 kirčiuotės svetimžodžių ir svetimvardžių: chalvà, mirzà, taigà, Urkà (up. Rusijoje).

    Baltarusijos upėvardis Ілiя (adapt. Ìlja) autentiškai kirčiuojamas pirmame skiemenyje ir greičiausiai sietinas ne su asmenvardžiu, o su bendriniu žodžiu, plg. rus. ил 'dumblas'. Tačiau iš principo ir asmenvardžio galėtų būti pripažįstamas pastovaus šakninio kirčiavimo variantas – Ìlja, Ìljos, Ìljai... (1 kirč.). 

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą