Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamõs tiesioginės kalbos ir citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes (žr. Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių 16.1.1 punktą), pvz.:

  • Į ją pažiūrėję žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergaitė.“ 
  • Ciceronas sakė: „Įžangai reikia kuo daugiau svarumo ir kuo mažiau spindesio.“ 
  • Šiandien klausia manęs: „Kur buvai?“ 
  • Lengva pasakyti: „Kirsk sau...“ 
  • Jis dar mažas, būdavo, vaikščioja paskui mane ir vis prašo: „Terese, uogų! Teresyte, uogų!“  
  • „Kad žinotumėt, ką aš žinau, – pamanė Karalienė, – tai jūs dar kitaip kalbėtumėt.“

     Tačiau kai sakinio gale kabutėmis išskirtas simbolinis pavadinimas ar trumputė citata (ne citatos sakinys!), taškas rašomas po kabučių (žr. Skyrybos taisyklių 16.3 punktą), pvz.: Bernardinai kviečia prisijungti prie akcijos Kalėdinė sriuba“. Šitą pažadą pakartojo apaštalas Paulius, sakydamas, kad visi esame viena duona ir vienas kūnas.

   Kai sakinio gale atsiduria kabutėmis išskirtas pavadinimas ar citata, kurių pabaigoje yra klaustukas, šauktukas ar daugtaškis, jeigu jie sutampa su sakinio pabaigos ženklu, jis toks rašomas vienas (tada papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia), pvz.: Ar Lietuvoje kada buvo pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“ O jei sakinio ir pavadinimo ar citatos ženklai nesutampa, sakinio pabaigos ženklas po kabučių reikalingas, pvz.: Šiauliuose pastatytas spektaklis „Kaip užmušti Jasoną?“. (žr. Skyrybos taisyklių 16.3 punkto pastabą.)

 

Žymės: skyryba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą