Lietuvių kalboje – troparionas, tai himno rūšis, seniausia ir viena svarbiausių paprastųjų bizantiškojo himno formų. (Manoma, kad troparionai giedoti jau V a.) Šių laikų ortodoksų bažnyčiose troparionai giedami Vakarinės (hesperinos) pabaigoje, Rytmetinės (orthros) pradžioje ir Dieviškojoje liturgijoje. (Žr.: Muzikos enciklopedija. T. 3, Vilnius, 2007, p. 549.) 

       Pvz.: ... smirniečiai dar nevadino Polikarpo šventuoju, tiktai atšvęsdavo jo, kaip kankinio, žūties dieną ir šventės metu, galimas daiktas, paskaitydavo ištraukas iš jo gyvenimo ir mirties aprašymo. Reikia manyti, kad greta garsiai skaityto šventojo gyvenimo aprašo (vita) panašiai atsirado ir kiti krikščionių literatūros žanrai, susiję su kalendoriniais šventųjų minėjimais: troparionas (gr. τροπάριον – pergalės giesmė, himnas; iš τροπαία – pergalingas ženklas, trofėjus) ir kondakionas (gr. κόντάκιον – giesmė; nuo žodžio κοντός – lazdelė, ant kurios suvyniodavo pergamento ritinėlį su giesmių tekstais). (Šaltinis: Bučys A. Šventoji Charitina Lietuvaitė (1281) istorijoje ir literatūroje / Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija, Vilnius: Versus aureus, 2012; slaptai.lt).

 

     Dar žr. kons. įrašus akatistas, kontakionas

Žymės: leksika, religija
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą