VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisė teikia gretybes – abãtija 1, abatijà 2.

Didžioji dalis svetimos kilmės daiktavardžių turi nekirčiuotą baigmenį -ija, paprastai kirčiuotas trečias nuo galo skiemuo, plg.: aristokrãtija, diplomãtija, akadèmija, ministèrija, sèrija, stìchija (žr.: Mikulėnienė D., Pakerys A., Stundžia B. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas, Vilnius, 2007, p. 67). Todėl geriau kirčiuoti abãtija 1.

Kitaip su lietuviškos priesagos -ija vediniais, kurie reiškia tam tikrų asmenų valdomą ar prižiūrimą vietą, jie dažniausiai yra 2-osios kirčiuotės, pvz.: vyskupijà, urėdijà, vaivadijà (žr.: Lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1965, t. 1, p. 401). Greičiausiai pagal tokių vedinių analogiją kai kuriuose leidiniuose teikiama abatijà 2 (žr.: Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas. A–K, Vilnius, 1999, p. 31; el. tarptautinių žodžių žodynas „Interleksis“, 2003). 

Atsižvelgiant į svetimos kilmės daiktavardžių su baigmeniu -ija kirčiavimo polinkius, teikimo skirtumus ir realią vartoseną klaida nelaikytini du kirčiavimo variantai – abãtija 1, abatijà(dar plg. DŽ5,6 teikiamus variantus tironijà 2, tirõnija 1). 

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą