Neapibrėžtos reikšmės vietovių pavadinimai rašomi mažąja raide, apibrėžtos – didžiąja, plg. bendrinius žodžius ir vietovardžius: panemunė ir Panemunė, paneriai ir (Aukštieji ar Žemieji) Paneriai, pavilnys ir Pavilnys. Priešdėlio pa- vediniai žymi vietą, esančią palei pamatiniu žodžiu pasakytą daiktą, pvz.: palei balą – pabalys, palei jūrą – pajūris, palei mišką – pamiškė, palei kelią – pakelė (LKG, t. 1, p. 424, § 743). Kai reikšmė sukonkretėja, žodis pereina į tikrinių kategoriją: Pavilnys – ne bet kokia vieta palei Vilnią (upę), bet buv. kaimas, dab. Vilniaus m. dalis.

     Rumšišių teritorijoje seniau yra buvęs kaimas Pakaunė (fikstuota K. Būgos kartotekoje, LKI), pakaune gali būti vadinamos artimosios Kauno apylinkės (žr. LKŽ pakaunė) – neapibrėžtos teritorijos, tačiau dabartinė vartosena rodo, kad reikšmė konkretėja, linkstama šitaip vadinti regioną, plg. sudėtinius pavadinimus: laikraščiai „Pakaunės kraštas“, „Pakaunės žinios“, politinė partija Pakaunės krašto koalicija, Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras.

     Taigi Pakaunė vartojamas ir kaip kraštovardis – neoficialus Kauno r. savivaldybės pavadinimas, tada rašytinas didžiąja raide. (Žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (1992, p. 63, § 153: „Neoficialūs geografiniai pavadinimai taip pat rašomi didžiosiomis raidėmis...“)

     Kol vartosena nenusistovėjusi, o Pakaunė, kaip vietovardis, neaprašytas enciklopedijose ar žodynuose, klaida nelaikytina rašyba nei didžiąja, nei mažąja raide. 

 

 

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą