Taip*. Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) 12.6 punktą po tiesioginės kalbos esantys arba į tiesioginę kalbą įsiterpę autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide. Tiesioginė kalba nuo jų skiriama brūkšniais, kurie rašomi po kablelio (šauktuko, klaustuko ar daugtaškio) prieš autoriaus žodžius. Po autoriaus žodžių dedamas taškas, kablelis ar, rečiau, dvitaškis. Pvz.:

  – Na, tik sakyk greičiau,ragino Antanas.
  – Kaipgi aš tau akis dūmiau? – nesuprato Baltaragis.
  – Nusiramink, – ramino vyrai. – Mes tau nieko bloga nepadarysime. 
  – Teisybė, – pritarė Lankutienė ir pasiteiravo: – O Vilko Martynas?

     Autoriaus žodžiuose paprastai būna kalbėjimo, galvojimo reikšmės veiksmažodžių (pvz.: tarė, sušuko, atsakė, paklausė, paaiškino, pasiūlė, priminė, lepterėjo, užgiedojo, apibarė, mąstė, stebėjosi). Jei tokie veiksmažodžiai vartojami kaip įvadininiai, po jų prieš tiesioginę kalbą rašomas dvitaškis (plg. paskutiniame pavyzdyje pasiteiravo: ...), o jei įvedamųjų žodžių nėra, prieš tiesioginę kalbą einantis sakinys baigiamas tašku (ar kitu sakinio pabaigos ženklu), tiesioginė kalba pradedama didžiąja raide, dažniausiai – nauja eilute (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 219, § 234–235). 

 

     *Vis dėlto retais atvejais, t. y. kai nėra akivaizdaus ryšio (kalbėjimo, galvojimo veiksmažodžių) tarp tiesioginės kalbos ir po jos einančių autoriaus žodžių, gali būti nelaikoma klaida po tiesioginės kalbos rašyti tašką (šauktuką, klaustuką ar daugtaškį) ir brūkšnį, o autoriaus žodžius pradėti didžiąja raide, pvz.:

  – Aišku, aš juos pažįstu. – Ji visada visus pažinojo. – Ir ką? 
  – Aš nenoriu toks būti, negaliu. – Dabar jis atsisuko į tėvą. – Štai kaip yra <...>
  – Nesvarbu. – Džordžas veidu įsikniaubė į delnus ir pamačiau, kaip jam pro pirštus sunkiasi drėgmės lašas. – Tai mane graužia, – pasakė jis. 

     Toje pačioje eilutėje, kaip veikėjo kalba, rašomas įterpimas būna vienaip ar kitaip susijęs su to paties veikėjo kalbėjimo situacija, kitaip turėtų būti rašomas naujoje eilutėje. 

Žymės: rašyba, skyryba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą