Taip, dalelytės bau reikšmė „ar, gal“.

      Tiesa, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ši dalelytė turi žymą tarm. (tarminis) ir išties pasakymai Bau aš tau nesakiau? Bau gana sūru? iš tarmių, buitinės kalbos. Tačiau dalelyčių junginys vargu bau, reiškiant abejojimą, netikrumą, vartojamas kaipkažin ar sinonimas ir nėra toks retas šių dienų bendrinėje kalboje. Matyt, todėl kuriamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ antraštyne teikiamas atskira antrašte: vargu bau – dll., pvz.: Ji vargu bau kada nors tai pamirš.

     „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ duomenimis, vargu bau vis dėlto dažnesnis grožinėje kalboje, pasitaiko ir negrožinėje (tačiau administracinėje kalboje nevartojamas), pvz.: Nežinau, ar taip buvo iš tiesų – vargu bau. Tikėtis, žinoma, gali, bet laimėti – vargu bau. Tiesą sakant, vargu bau pažintų savo tėvą. Nuobodaus siužeto (turinio) kūrinėlį vargu bau gelbės net visų mikliausia žurnalisto plunksna ar išmonė. ... orumo, o tuo labiau – tautinio orumo, pamatų ieškoti mūsų materialybėje vargu bau reikėtų.

     Nesutrumpėję žodžiai, tiek kaitomi, tiek nekaitomi, nors ir artimai tarpusavyje susiję, net turintys vieno žodžio reikšmę, paprastai rašomi skyrium, pvz.: ana kur, ar ne, kad kiek, ryt poryt, tik tik, kaip matai, kai reikiant, kol kas, maža kiek, šioks toks, daug maža (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992, p. 38, § 59). Taip pat ir vargu bau, kažin ar rašoma skyrium. 

     Dar žr. kons. įrašą vargu ar.  

Žymės: rašyba, semantika
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą