Rekomendaciniu laikomame K. Kuzavinio, B. Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ (Vilnius, 2007, p. 322) teikiama – Valtrūdà (2 kirčiuotės). Šis vardas į lietuvių vardyną atėjęs iš lotynų kalbos Valtrudis, pagal kilmę germaniškas – Waltrud (sen. vok. waltan „valdyti“ + trūt „stipri“). Lietuvių vardyne yra daugiau panašių germaniškos kilmės vardų, plg.: Gertrūda (sen. vok. Gēr „ietis“ +  trūt „stipri“, p. 149), Viltrūda (sen. vok. willo „valia, noras“ + trūt „stipri“, p. 333), iš jų populiariausias Gertrūda (žr. Vardų pasvetainę), o Valtrūda ir Viltrūda, Z. Zinkevičiaus spėjimu, į lietuvių kalbą patekę neseniai (žr. „Lietuvių asmenvardžiai“, Vilnius, 2008, p. 468). 

      Naujesniame šaltinyje – Petro Kimbrio parengtame Šventųjų ir palaimintųjų vardų sąraše (2011 m.) – teikiama patikslinta tiek lotyniškoji, tiek lietuviškoji vardo forma: lot. Valdetrudis – liet. Valdetrūdà (2 kirč.). Kimbrio teigimu, šventoji buvusi pakrikštyta ne vėliau kaip 660 m. ir vardo šaknų derėtų ieškoti veikiau  sen. olandų (nei sen. vok. aukšt.) kalboje.

     Šventųjų vardų paprastai vartojamos tradicinės (ne adaptuotos pagal kurios nors kitos kalbos tarimą) formos, tačiau šis vardas vartojimo tradicijos Lietuvoje, galima sakyti, neturi. Todėl kaip šventosios vardą patariama vartoti Valdetrūda, o asmens vardo galimi įvairūs variantai, pirmiausia – Valtrūda ir Valdetrūda.

     Plg. vardo variantus įvairiose kalbose: vok. Waltraud, Waltraut, Waltrud, Waldetrud; nyderl. Waldetrudis, Waldetraud, Waldtraut, Waltrudis, Waltrud, Waltrude, Wautrude, Waudru; angl. Waldetrudis, Waldetrud, Waltrude, Waudru, pranc. Valtrude, Waldetrude, Waudru, isp. Valdetrudis, Waldestrudis, Waldetrudis, Valtruda, latv. Valdetrūda, Valtrūda, ček. Valtruda, rus. Вальдетруда, vengr. Valdetrúd ir kt.

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą