Lietuvių kalboje sofistikuoti būtų natūralu vartoti kaip filosofuoti sinonimą, išryškinantį reikšmės atspalvį „taikyti sofistikos metodus, remtis sofistika“. Plg. sofistika (gr. sophistikē – gudravimo menas): 1) sen. Graikijos auklėjimo, švietimo ir filosofijos kryptis, kuriai būdinga individualizmas, sensualizmas, reliatyvizmas, rel. ir etinių vertybių, visuom. santvarkos kritika; 2) Romos imperijos laikotarpio gr. literatūros srovė; būdinga senųjų siužetų perdirbinėjimas, rel. patriotiniai, buitiniai ir nuotykių motyvai; 3) sofizmų vartojimas norint įrodyti melagingą tezę (žr. „Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013).

     Naujieji vediniai sofistikacija ir sofistikavimas neturėtų užgožti nei sofistikos, nei kitų seniai vartojamų žodžių, pvz.: išprusimas, išmanymas; prityrimas; rafinuotumas; iškraipymas; falsifikacija.

     Verslo kalboje pasitaikanti sofistikacija greičiausiai neprigis reikšme „lankstumas“, nes vartosenoje jau paplitęs dvižodis terminas su dėmeniu lankstumas – verslo lankstumas, eksploatacijos lankstumas ir kt.

     Kad ir kaip madingai skambėtų dalyvis sofistikuotas, -a, vienu atveju suprantamiau bus rafinuotas, sofistiškas, kitu – išmanantis, išprusęs, prityręs, trečiu – sudėtingas, įmantrus, modernus, o kai kada ir netikras, falsifikuotas.

Parengta pagal Aleksaitė A. Ar reikalingas žodis „sofistikuotas“? //
Gimtoji kalba (2014, nr. 12, p. 12–16.

 

 

Žymės: leksika, semantika
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą