Rašoma be brūkšnelio: neo… – tai pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su naujumu, naujo atsiradimu, kūrimusi, formavimusi (gr. neos – naujas) (Tarptautinių žodžių žodynas „Interlexis“). Tokie dėmenys (dar plg.: auto-, hidro-, pseudo-) lietuvių kalboje vieni nevartojami, visada eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju (bet ne su brūkšneliu), žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992, p. 53, § 121).

     Taigi, neogotika, neobarokas, neoklasicizmas, neokubizmas, kaip ir neorealizmas, neoplatonizmas, neonacizmas. Atitinkamai be brūkšnelio rašomi ir vediniai, pvz.: neogotininis, -ė, neonacistas, -ė

     Todėl taisytina, pvz.: Vos šimto metų senumo puošni neo-gotikinė (= neogotikinė) Jaunmoko pilaitė atrodo labai gražiai. Menininko pasirinktas postmodernistinis neo-kubizmo (= neokubizmo) tapybos žanras sunkiai skynėsi kelią pokarinėje Lietuvoje.

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą