Dažnai pamatinių veiksmažodžių šaknyje yra balsiai i, u, e, o išvestinių – y, ū, ė, taip pat ir klupti klūpėti, klūpoti, paskristi paskrydėti. Plg.:

švisti – švytėti, palipti – palypėti,

glusti – glūdėti, pastumti – pastūmėti,

vežti – vėžinti, panešti – panešėti, pavežti – pavėžėti. 

     Tačiau pamatinio ir išvestinio veiksmažodžio šaknies balsiai gali būti ir vienodi, plg.: pykti – pykinti, lipti – lipdyti, gulti – guldyti, nešti – nešioti.

     Išvestinio veiksmažodžio šaknyje yra y, ū arba i, u, kai pamatinio veiksmažodžio šaknyje yra ie, au, uo, kartais e arba ė, plg.:

 

liesti – lytėti; stieptis – stypsoti; žviegti – žviginti, žvigdyti (dar žvyginti, žvygdyti, žr. DŽe);

laukti – lūkėti, lūkuriuoti; mauti – mūvėti;

augti – ugdyti; plaukti – plukdyti;

pakelti, pakėlė – pakylėti; slėpti, slepia – slypėti.

Žr.: Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 13–14, § 2 2.

Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą