Pasitaiko, kad kai veiksmažodžių šaknyje rašoma balsėu, galūninės ar sudurtinės darybos daiktavardžių šaknyje dėl šaknies balsių kaitos rašoma ū,
taigi įgusti, bet įgūdis, dar plg.: mušti mūšis, taip pat protmūšis; sukti sūkis, sūkiai, pasukti posūkis, taip pat galvosūkis.

     Neretai daiktavardžių šaknyje rašoma ū, kai atitinkamų veiksmažodžių šaknyje – dvibalsiai au, uo, pvz.: šaukti šūkis, pjauti pjūvis, šliaužti šliūžė (be šliužas), žliaugti žliūgė, pačiuožti pačiūžos.

     Tačiau dažniausiai šio tipo daiktavardžiai šaknyje turi tokią pat balsę kaip ir pamatinis veiksmažodis ar bent ta forma, su kuria jie yra darybiškai susiję, pvz.: trūkis (: trūkti, trūksta, trūko), kraujoplūdis (: plūsti, plūsta, plūdo), sangrūda (: sugrūsti, sugrūda, sugrūdo), nuoskutos (: nuskusti, nuskuta, nuskuto), nuogriuva (: nugriuvo).

Žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 13–14, § 2 4. 

     Dar plg. balsių i ir y kaitą šaknyje, kons. įrašas įmygis, atkrytis, nuotykis, skrydis.

 



Žymės: rašyba
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą