Lietuvių kalboje tėvavardžių nėra (lietuvių kalboje asmens įvardijimas dvinaris – vardas ir pavardė, tėvo vardas traktuotinas kaip papildoma duomenų apie asmenį dalis). Rusų kalba rašytuose asmens dokumentuose ar jų rusiškose dalyse, kuriose pagal trinarę asmenvardžių sistemą pildoma ir tėvavardžio skiltis, greta Lietuvos piliečio vardo ir pavardės buvo rašoma transkribuota tėvo vardo kilmininko forma, žr. 1988 m. gruodžio 22 d. Lietuvių kalbos komisijos nutarimą Nr. 25 „Dėl tėvo vardo rašymo“. Pvz.: Balaišytė Eglė, Vytauto – Балайшите Эгле, Витауто, Pakalnis Vladas, Kazio – Пакальнис Владас, Казё.

     Lietuvių kilmės asmenys, rusakalbėje aplinkoje ketinantys atsižvelgti į šnekamosios rusų kalbos ypatumą vartoti tėvavardžius, gali turėti omenyje, kad (1) tėvavardinės priesagos rus. -ович, -евич, -овна, -евна pridedamos prie lietuviško tėvo vardo dalies atmetus galūnę, (2) priesagos vyr. -ович ir mot. -овна pridedamos prie tų lietuviškų vardų, kurių kamiengalis kietas (pvz., tėvo vardas Matas – Матович, Матовна; Morkus Моркович, Матовна), priesagos vyr. -евич ir mot. -евна pridedamos prie tų lietuviškų vardų, kurių kamiengalis minkštas (pvz., Gytis – Гитевич, Гитевна; Andrius – Анревич, Анревна; Motiejus – Мотеевич, Мотевна) (žr. Instrukciją lietuviškiems tikriniams vardams rusiškai transkribuoti, 1962, § 61–62; dar žr. „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją“, 1990; skyrių Aktualiausios temos. Svetimvardžiai).

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą