Taip iš principo galima pasakyti, plg.: žmogus pažeidžiamas, pažeistas žmogus

     „Lietuvių kalbos žodyne“ 3-ioji veiksmažodžio pažeisti reikšmė „pakenkti sveikatai, sužaloti“ ir lietuvių literatūros pavyzdžių, tarp jų Motiejaus Valančiaus sakinys: Žemaičių, Pilėnų apgynėjų, vos pusė gyvų teliko, o trečia dalis nepažeistų; priešų tačiau tebebuvo daug it skruzdžių; Kristijono Donelaičio: Tik, minau, saugokis, kad, sau kakalį kurdams ir pasikepdams ką bei skanų viralą virdams, nei save patį, nei kitus draugus nepažeisi; Vinco Kudirkos: Mūs vadas guli sunkiai pažeistas; ir kt.

     Šiuolaikinėje kalboje toks asmens apibūdinimas nedažnas, nebūdingas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ veiksmažodį iliustruoja junginiais su negyvus daiktus reiškiančiais daiktavardžiais: pažeisti šaknis, kraujagysles, įstatymus, taisykles. VDU „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“ junginio pažeistas žmogus paieškos rezultatų nedaug, pvz.: Didingas, totaliai pažeistas žmogus – toks esąs ir Aristotelio numatytas tragedijos herojus. Blogiau tai, kad nuodėmės pažeistas žmogus nuo Pradžios knygos laikų pradėjo vengti sąžiningų atsakymų. Gerai, kad aš civilizacijos pažeistas žmogus. ... išaiškinta net 700 naujų imunodeficito viruso pažeistų žmonių. ... bręsta psichologiškai ir moraliai pažeistų žmonių grupė.

     Taigi, junginys pažeistas žmogus įmanomas (ypač kai nurodoma, kas pažeidė, kieno pažeistas, plg.: viruso, nuodėmės pažeistas), tačiau vartotinas atsargiai. Kai kuriais atvejais galbūt labiau tinka vartoti ne pažeistas, o sužeistas ar apskritai kitoks pasakymas.

 

Žymės: semantika, sintaksė
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą