Veiksmažodinis daiktavardis užuomina gali būti vartojamas su abiem šiais prielinksniais, pvz.: Bet kokia užuomina apie jo išvaizdą jį „skaudžiai žeidžia“... Seniausia netiesioginė užuomina apie Lietuvos valdovo dvarą... Kanto užuomina apie įprotį nėra atsitiktinė. Įdomu, kad lagerio cenzorius braukė menkiausias užuominas apie pažeistą fizinę sveikatą, bet dvasinės krizės ženklai jam buvo nesvarbūs. Kartais tokios ramios, santūrios pabaigos yra lyg ir užuomina į veiksmo tęsinį, užbaigia pasakojimą kad ir nepažymėtu, bet numatomu daugtaškiu. Mokytojas ir mokinys – akivaizdi užuomina į Kristaus ir Judo paralelę.

     Vartoseną su prielinksniu apie paremia pamatinio veiksmažodžio junglumas, plg.: užsiminti apie ką nors; taip pat užsiminimas apie ką nors, mintis apie ką nors.

     Vartoseną su prielinksniu į paremia sinonimiškumas su tarptautiniu žodžiu aliuzija, šis daugiausia vartojamas su prielinksniu įaliuzija į ką nors, pvz.: Milašiaus žodžiai „Aš, žmogaus sūnus, neturiu, kur galvos priglausti“ (aliuzija į Kristų) bei jo vartotas šv. Augustino posakis „Aš esu ten, kur myliu“ rodo aukščiausias moralines nuostatas ir pasišventimą žmonijai. ...Titanija... pabučiavo asilui galvą... – aliuzija į Shakespeare’o pjesės „Vasarvidžio nakties sapnas“ epizodą. Mes ją visi vadiname Božena. Na, čia aliuzija į Prezidentūros sekretorę. (Matyt, dėl sinonimiškos vartosenos su užuomina apie, rodo interneto duomenys, randasi pasakymų ir aliuzija apie, pvz.: Iš čia ir aliuzija apie lipimą per kitų galvas. Manoma, kad aliuzija apie atstovavimą Viduramžiais susijusi su nurodoma feodo ar parapijos teise kreiptis į karalių užtarimo. Vis dėlto tokiais atvejais geriau vartoti arba užuomina apie..., arba aliuzija į...

Žymės: semantika, sintaksė
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą