„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ purpurinis nusakomas taip: „ryškiai raudonas su violetiniu atspalviu, tamsiai raudonas“. Kartais žmonės mano, kad purpurinė spalva yra violetinė. Gal čia turi įtakos angl. purple „violetinis“, bet iš tiesų lietuvių purpurinis ir angl.  purple nusako skirtingas spalvas.

     Paties purpuro (tamsiai raudonų dažų) istorija siekia senovės Finikijos laikus. Maždaug 1200 m. pr. Kr. finikiečiai garsėjo pasaulyje kaip puikūs jūrininkai ir prekeiviai. Jūra jiems teikė ne tik žuvų, bet ir murex rūšies moliuskų, iš kurių buvo gaminamas purpuras. VIII a. pr. Kr. graikai perėmė finikiečių dažymo amatą, o sraiges, iš kurių gaudavo dažus, pavadino Πορφύρα (porphyra). Iš šio žodžio ir kilo dabartinis spalvos pavadinimas.

     Vėliau graikai buvo užkariauti romėnų. Šie taip pat labai vertino purpurą. Ryšėti purpurines juostas turėjo téisę tik aukšti pareigūnai ir senatoriai. Romėnai pasiskolino graikišką žodį Πορφύρα. Jis pagal lotynų kalbos fonetikos dėsnius tapo purpura. Mūsų eros pradžioje lotyniškas spalvos pavadinimas išplito daugelyje Europos šalių.

     Į lietuvių kalba žodis purpura, purpuras greičiausiai atėjo per Šventojo Rašto vertimus, vėliau radosi ir būdvardis purpurinis, -ė.

    Daugiau žr. Martyna Meiliūtė „Žodis purpuras: iš kur jis atkeliavo?“ /   Gimtoji kalba, 2011, nr. 12, p. 11–16.

Žymės: leksika, semantika
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą