Veiksmažodis nu(si)duoti reikšme „apsimesti, dėtis kuo“ ilgą laiką buvo taisomas kaip reikšmės skolinys iš lenk. udawać. Naujausiame 2012 m. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime tokia šio žodžio reikšmė neteikiama. Tačiau tiek bendrinėje kalboje, tiek tarmėse ji nėra reta ir jos svetimumo nejaučiama, todėl 2016 m. spalio 25 d. Žodyno pakomisės posėdyje nutarta aptariamą žodžio nuduoti reikšmę  laikyti šalutiniu normos variantu.  Pirmenybė bendrinėje kalboje teiktina žodžiams apsimesti, dėtis

      Taigi pasakymai nu(si)davė nesuprantantis, nudavė kvailą ir pan. taisyklingi. Žr. N. Sližienės „Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodyne“ (Vilnius, 1998, t. 1, d. 2, p. 27), „Lietuvių kalbos žodyne“ teikiamus pavyzdžius: Jis nekvailas, tiktai nuduoda kvailą. Nusidaviau nežinąs.  Vakar mane susitikęs nudavei visai nematąs – į kitą pusę nuėjai.
  
   Daugiau vartosenos pavyzdžių iš VDU tekstyno: Nudavė nesupratusi, ką vapalioja nekviestasis svečias. Tėvas nebežinojo, kaip jam elgtis, tai nudavė labai besidomįs tuo aparatu. Vyrai gūžėsi, nudavė nesuprantą, ko iš jų reikalaujama. Nesupratau, ar neišgirdo klausimo, ar nuduoda, kad neišgirdo. Tu nuduok, kad nieko neatsimeni.

    

Žymės: leksika, semantika
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą