Lietuvių rašto kalboje pastraipos skiriamos atitraukiant pirmąją eilutę nuo krašto, tarp pastraipų eilėtarpių nedaroma. Dalykiniuose raštuose pastraipų pirmosios eilutės pradedamos rašyti vienodu, ne didesniu kaip 22 mm atstumu nuo dokumento kairiosios paraštės, žr. Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117, 29.1 punktą. Laisvuosiuose stiliuose galimi įvairūs pastraipų skyrimo variantai, vienas iš tokių – pradėti įtraukas nuo antrosios pastraipos.

     Įtrauka – pastraipos (pirmosios eilutės) pradėjimas ne nuo krašto (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“).

     Pastraipa – teksto dalis, sudaryta iš tarpusavyje susijusių sakinių, išreiškiančių vientisą mintį ir apipavidalinta taip, kad būtų matomos ribos tarp pastraipų: prasideda nauja, dažniausiai įtraukta eilute... (žr. „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“ (Vilnius, 2008), Terminų banką).

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą