Teiktini sudėtiniai terminai – geštalto terapija, geštalto psichologija (ar psichoterapija). Tai psichologijos kryptis, psichinius procesus laikanti vientisais ir neskaidomais į elementus. Terminas kilęs iš vok. Gestalt „pavidalas, forma“,  psichologijos teorijoje geštaltas – vientisas psichikos darinys. 

     Vartosenoje pasitaiko įvairių variantų: geštaltterapija, geštaltpsichologija, geštaltinė psichologija, yra ir liet. atitikmuo – visybės psichologija, tačiau menkai vartojamas.

      Dūriniai geštaltterapija, geštaltpsichologija iš principo galimi ir vartojami kai kuriuose leidiniuose (pvz.: „Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2001; S. Lileikis „Valdymo psichologija“, Klaipėda, 2008), tačiau jie nepatogūs, juos sunku ištarti, sunkumų kelia jų rašyba.

     Būdvardis su priesaga -inis tinka junginyje geštaltinis požiūris, tačiau geštalto psichologas ar gelštalto terapeutas, dar geštaltininkas (ne geštaltinis psichologas ir ne geštalt-terapeutas).

      Plačiau žr.: Čekmonienė I. E. Geštalto psichologijos terminai: gramatinės formos / Specialybės kalba: gramatika ir logika. Mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidyba, 2012, p 65–73).

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą