Veiksmažodis kviesti Kalbos patarimuose“ („Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 50) naudininko skyriuje (naudininkas neteiktinas tikslui reikšti su siekimo reikšmės veiksmažodžiais) priskirtas prie siekimo reikšmės veiksmažodžių (Žurnalistai kviečia politikus atviram pokalbiui (taisoma atviro pokalbio; į atvirą pokalbį); Pirmininkas buvo kviečiamas deryboms (taisoma derybų, į derybas, derėtis).

     „Kalbos patarimuose“ (p. 61) prie neteiktino galininko tikslui reikšti su siekimo reikšmės veiksmažodžiais veiksmažodžio kviesti nėra. Prie siekimo reikšmės veiksmažodžių, vengtinų su galininku tikslui reikšti, veiksmažodį kviesti priskiria J. Šukys kn. „Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos“ (1998, p. 203).

    Junginių kviesti sakyti kalbą, kviesti žiūrėti rungtynes ir pan. vertinimo griežtumas priklauso nuo to, ar veiksmažodis kviesti laikytinas tikru siekimo reikšmės veiksmažodžiu, kiek įtakos linksnio parinkimui turi bendratis.    

     VLKK Gramatikos pakomisės narių A. Drukteinio ir R. Miliūnaitės nuomone, kviesti nėra tikrasis siekimo reikšmės veiksmažodis, junginiuose kviesti sakyti kalbos, kviesti žiūrėti rungtynių išleidus bendratį kilmininkas nenatūralus, todėl šių junginių su galininku griežtai vertinti nereikėtų.

     Taigi junginiuose kviesti sakyti kalbą (kalbos), kviesti žiūrėti rungtynes (rungtynių), kviečiame pasižiūrėti antrąją laidą (antrosios laidos) galimi tiek galininkas, tiek kilmininkas.

     Junginiuose kviesti tarti žodį, nuo šiandien kviečiame teikti paraiškas kilmininkas visai nenatūralus (pirmame galininką paremia ir tai, kad tarti žodį šiek tiek frazeologizuotas junginys, antrame teikti paraiškas – kanceliarinis pasakymas).

     Dar žr. įrašą rinktis, nusiųsti, galininkas.

Žymės: sintaksė
Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą