Lietuvių kalboje tradicinė asmenvardžio – aukščiausiosios budizmo dievybės, pradininko – forma Buda (žr.: „Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 3“, Vilnius, 2003, p. 553; „Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 122), rečiau vartojamas traskribuotas (adaptuotas) variantas Budha (iš sulot. skr. Buddha).

     Tradiciškai be h rašomi bendriniai žodžiai buda ‘nušvitęs, pabudęs; išmintingas’ ir budizmas, budistas.

     Tačiau sulot. skr. Budha ‘planeta Merkurijus, Merkurijaus dievas’ transkribuojamas (lietuvinamas) išlaikant h (tik vietoj dviejų priebalsių rašoma viena) – Budha. Kitais atvejais raidė h transkribuojant dažniausiai išlaikoma, priebalsis tariamas, žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2000 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 1 (75) „Dėl sanskrito vardų ir terminų rašymo“.    

Atgal

Jei ši informacija Jums buvo naudinga (nenaudinga), jei pastebėjote klaidą, turite daugiau informacijos ar norite pakomentuoti, parašykite atsiliepimą (ne klausimą!).

Rašyti atsiliepimą